Knygų neimkit, nuoširdžiai patariame norintiems buriuoti kartu. Knygų, muzikos instrumentų, brangių fotoaparatų ir brendinių laikrodžių, jūroje nieks neskaito, yra kitokios veiklos. Geriau pasiimkit pinigų, gali prireikti. Žmonės neima tik muzikos instrumentų, knygą atsiveža, kartais dvi ir būtinai palieka laive. Gerai, jeigu matomoj vietoj, dažnai aptinku po čiužiniu arba lentynoje dėl daugkartinio skalbimo/džiūvimo proceso mirtinai prikepusiais lapais – tenka plėšyti ir drėgna šluoste nuskutinėti pėdsakus. Tualeto spintelių drėgmėje, tarp muilų ir šampūnų, popieriaus masė įgauna sunkiai identifikuojamos, ypatingos substancijos požymius, nemalonu liesti. Visgi didžioji dalis saugiai tęsia kelionę laivo bibliotekoje.
Taip vadinasi lentyna salione ir dar pora nedidelių spintelių iki viršaus prikrautų knygų. Didžioji dalis, aišku, lietuviškos, nors lietuvių autorių tik trys. Egidijaus Aleksandravičiaus knyga su dedikacija juokingu pavadinimu „Karklo diegas“ – lietuvių pasaulio istorija. Tikriausiai Henrikas Gulbinas padovanojo, nes autoriaus nepažįstu, tik kartą matėmės dvare pas Šv. Mindaugą. Antra lietuviška – Tomo Staniulio „Vėjų valdovas“. Tomą pažįstu per knygoje aprašomus įvykius, kuriems tada neteikiau jokios reikšmės. Porą metų kartu buriavome Viduržemio jūros pakrantėmis su Radvilos Našlaitėlio rekonstrukcinės kelionės misija, galima sakyti, mes draugai. Knygoje rašoma, kaip grupė jaunų mokslininkų, istorikų, antropologų ir kitų etapais bastėsi Viduržemio jūra su kilnia misija, pakeliui giliai išmintingai postringaudami apie kilnią protėvių patirtį ir ateities perspektyvas. Perskaičiau nuo pradžios iki paskutinio puslapio, savęs nepažinau, nors vienoj grupinėj nuotraukoj stoviu išsižergęs Jeruzalėj ant stogo. Gera knyga, bet Tomas parašęs geresnių.
Dar viena kažkieno palikta, Giedriaus Vilpišausko „Vėjas nuo jūros“ fantastikos žanro romanas apie kažkokius grybus ir merginą miške skambant častuškai „Ветер с моря дул“ . Toks ir pavadinimas. Autorių pažinojau neakivaizdžiai, pagal jo kulinarinius receptus internete esu sukūręs keletą vidutiniškų patiekalų. Įdomesnės atrodė diskusijos su kulinarinio paveldo žinovais. Perskaityta burnoje paliko virto svogūno skonį, utilizavau pirmai progai pasitaikius. Daugiau lietuvių autorių neturime. Dar buvo kažkokios močiutės savo lėšomis išleista nedidelė poezijos rinktinė minkštais viršeliais apie Mišką, Lauką, Jūrą, Tolį, Sunkią Dalią, Šaunų Brolį deja dingo. Iš jos semdavausi idėjų draugų gimtadienių sveikinimams eiliuota forma sms žinutėmis.
Pora Agatha Christie detektyvų, John Grisham „Klientas“, kažkoks meilės romanas apie Marlene Dietrich, pramogoms „Žaidimai atviroje erdvėje su vaikais“, „Stalo žaidimai“, „30 Простых фокусов на Пальцах“, kažkoks triksteris apie keliaujantį sukčių (vertimas iš rusų) ir visų mėgstamas Nikos Kazantzakio „Graikas Zorba“.
Keletas blogo vertimo pavyzdžių. Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ vertime Korovjevas pavirsta Korovjovu , dingsta dauguma kalbinių subtilybių, nekalbant apie praėjusio amžiaus, išskirtinai Rusijai būdingus, akronimus. Skaičiau turėdamas laiko, neturėdamas interneto. Antono Čechovo „Palata Nr. 6” apsakymų rinktinė su juokingais tėvavardžiais Ivanyčius, Michalyčius.. ir taip toliau.
Taip toliau ir eikime. Kas gi užima mūsų lentynoje garbingiausias vietas? Kokių knygų puslapiai meiliai nučiupinėti drebančiais riebaluotais pirštais? Kieno nugarėlės daug sykių atsilupusios nuolat kažkieno rūpestingai remontuojamos lipnios juostos pagalba? Kokių autorių tekstai paraštėse išmarginti pastabomis ir remarkomis? Ne, ne žiulisvernas, nors lentynoje tikrai rastum porą pigių leidimų. Ne „Iliada ir Odisėja“ (beveik nepaliesta), net ne Robinzonaskruzas, gaila, tokios neturime.
Labiausiai nuskaitytos Karminio Tobulėjimo ir Dvasinio Praturtėjimo knygos. Laive atsirado neaiškiu keliu, lyg tai kažkokie koučeriai plaukiojo, gal Kastanedos dūmais apšviestos sąmonės adeptai linksminosi, gal sunkią valandą Darius pats nusipirko per nukainavimą. Kaip ten bebūtų, laive jų koks dešimt, suskaitytos iki metrikų. Žmogus tai padaręs šiuo metu pardavęs ferarį, pralaužęs visus karminius žiedus, pasitelkęs kosminės energijos srautus, turėtų levituoti kartodamas mantras kažkur amazonės džiunglėse trečiąja akimi stebėdamas likusius žemėje. Žmogaus nėra, o knygos liko..
***
Šaltinis: https://www.facebook.com/vytas.palavinskas/posts/10158098279526598
