O jūs tikrai kino pažiūrėti einate į kino klubą, o ne kino teatrą? Ir išskrendate į kelionę kokios nors Pigeu Airlines lėktuvu ne iš oro uosto, bet iš aeroklubo?
Ir net gal ir į polikliniką neverta eiti, nes bet kuris kirpėjas, paėmęs skustuvą, nuleis kraują, ir jums tikrai palengvės. Man atrodo, netgi barzdaskučiai dabar jau įteisinti kaip tradicinės medicinos darbuotojai. Tiesiog Sodra iš Ligonių Kasų per mažai jiems perveda, tai va ir priversti užsiimti ševeliūrų tvarkymais, užuot dėlėmis bei klizmomis tokią išsilavinusią bei apsišvietusią tautą sveikatintų.
Tik va man tuomet iki šiol ir neaišku, kodėl bet kuris uostelis taip iškart skambiai jachtklubu pavadinamas?
Tad jei jau žinote, kam aš šią seriją pradėjau, tai gal ir eikime tuomet tiesiai prie sąvokų bei jų paaiškinimo žemiau.
* * *
Ir pradėkime nuo paprasčiausio, ir to, kas visų pirma krenta į akis bei pavadinamas ne tuo, kuo yra:
Uostelis – isp., portug., ital. marina; angl. yacht port, yacht dock, marina; oland. jachthaven, dok, marina; vok. Yachthafen, marina; pranc. port de plaisance, marina; lenk. port jachtowy, marina; rus. cтоянка для яхт, мари́на; šved. småbåtshamn, marina…
– galėčiau taip ir toliau tęsti, bet kad visomis buriuotojiškomis aplink mus žinomomis kalbomis, išskyrus tik mums žodžius burė ir buriuotojas davusius braliūkus latvius, kuriems tą laivų vietą vis tiek kyla apetitas dar pavadinti valgums (iš kurš. valgumas arba valgamas), vyrauja itin marinistinis (sic!) žodis marina, kurį kitos kalbos verčia tuo, kuo jis dar ir yra – jachtų (laivių) uostu.
Ir kurį mes, lietuviai, filologiškai mylintys būdvardžius bei deminutyvus, visiškai gimtąja kalba galime vadinti tiesiog uosteliu, kad atskirtume nuo komercinius laivus aptarnaujančio uosto su jo dokais, prieplaukomis ir akvatorija.
Mums juk laivių apsistojimo su prieplaukomis vieta ir yra toks nedidelis pagal mūsų mastelius uostas, kuris yra skirtas laisvalaikio laivams (angl. oficial. tarpt. pleasure craft; yacht – laivė). Kitaip tariant, tokių laivių apsaugota nuo bangų ir vėjo stovėjimo ir aptarnavimo vieta, kur teikiamos ne tik priraištavimo (dzūk. švartavimo, angl. mooring, lenk. cumowanie) paslaugos, bet ir suteikiamos papildomos, kaip antai: vanduo, elektra, maisto produktai, laivių (burių, variklių, korpusų) remontas, aptarnavimas bei detalės jiems, taip pat ir skalbykla, baras ir pan.
Uosteliai yra valdomi tiesioginėje nuosavybėje arba išnuomoti valdytojams tiek ir valstybiniams (tame tarpe ir savivaldybėms), tiek ir valdomi privačiai įvairių organizacijų (jachtklubų bei buriavimo klubų) arba privačių asmenų bei įmonių (komercinių pelno siekiančių arba ir nesiekiančių pelno organizacijų).
Nuo to, kad prieplaukoje prisišlieja spiečius laivių ir jų laivavedžiai su savo įgulomis eina smagiai paūžti į šalia priklausantį barą ar ant pievelės piknikauja susimetę draugiškai alui ir dešrelėms, šie pakrantės ar priekrantės įrenginiai jachtklubu netampa.
* * *
Buriuotojų klubas ir buriavimo klubas (sailing club) dažniausiai supainiojami, bet jie ir angliškai sąvokose neretai vartojami kaip sinonimai.
Nebent bus pabrėžta, kai tai yra boating club (laivių mėgėjų klubas) vietoje sailing club, kuris rungiasi su kokiais nors irklakojais (rowing club) vienoje akvatorijoje, todėl jie taip konkrečiai pavadinimuose ir atsiskyrė, kad vieno boat (t.y. sailing boat – burvaltės) nepainiotų su kitu boat (t.y. rowing boat – tiesiog valties arba irklinės valties).
Arba dar sailing school (buriavimo mokykla) gali nenorėti labai plėstis ir būti šiek tiek labiau uždaro tipo (riboto narių skaičiaus), todėl vadintųsi kad ir buriavimo būreliu – irgi angliškai tai vadinama club, tad ir šiuo atveju gali jie pasivadinti sailing club.
Šiuo atveju esmė yra žmonėse ir jų susivienijime, ir kokiais tikslais jie susijungę: mokyti (school) ar tiesiog kartu leisti laisvalaikį pagal savo pomėgį (club) – tad buriuotojų klubas yra apie žmones, o buriavimo klubas jau apie įstaigą.
Ir toks klubas net gali neturėti nuolatinės buveinės (headquarters, clubhouse), ir jie gali netgi neturėti savo prieplaukos (pier, dock, marina), savo laives (sailing yacht, sailing boat), burvaltes (sailing dinghy) ar burluotes (sailing skiff) laikydami jiems visiškai nepriklausančiame nuosavybės teise komerciniame uostelyje (marina).
Nuo to, kaip ir minėtasis aukščiau uostelis, šis klubas taip pat jachtklubu netampa.
* * *
Jachtklubas (angl. yacht-club). Sakote, tai junginys abiejų aukščiau minėtų?
Pastebėjau, kad skirtumą tarp aukščiau išvardintų dviejų darinių ir šio iškart suprastų baikeriai – jiems MC yra mūsiškis jachtklubas, o buriuotojų klubas yra MMC bei buriavimo klubas RC (jei sąvokų nežinote – tai motociklai, panašu, yra ne šio tinklaraščio tema, soriukas).
Mūsų rokerius ir įvairius motociklininkus rūstūs dėdulės iš MC Crazy in the Dark savo laiku labai griežtai išsiauklėjo, kas yra baikeriai, o kas tik organų donorai, įsispraudę į odinius drabužius ant motociklo, net jei buriasi į grupes pagal jų bendrą pomėgį plieniniams žirgams, ir net jei išvaizda baikerius iš MC primena (tokius jie vadina RUB – rich urban biker, ir apie juos yra linksmas filmas Wild Hogs). Ir MC simboliką, tradicijas bei ritualus griežtai visiems neklubiniams mocų fanatams mėgdžioti uždraudė (iki fizinių sankcijų ne itin supratingiems glušiams).
O va solidūs dėdulės iš LBS, užaugę Sovdepijoje ir buriavimą sportavę po Goskomsport Litovskoj SSR globa, šito sąvokos iš sovoko
lūžio nepadarė, todėl tiek jie patys dažnai, tiek į juos norintis
lygiuotis jaunimėlis “jachtlubu“ vadina tiek uostelius, tiek buriuotojų
klubus. Ir nėra ant jų buriuotojiškų MC baikerių, idant į doros kelią atvestų.
Taip, buriuotojų klubas su savo uosteliu gali tapti jachtklubu, tačiau vien tik to maža.
Ir dar yra vienas niuansas, kuomet nacionaliniu jachtklubu pagal tradiciją vadinama tai, kas pas mus pavadinta dabar buriuotojų sąjunga, ar, tiksliau, kaip anuomet tarpukariu Lietuvos Jacht-Klubas tapo Lietuvos Buriuotojų Sąjunga (ei, Karinės Jūrų Pajėgos, grąžinkite iš mūsų 1992 metais nukniauktą vėliavą!).
Tačiau aš šia linkme tikrai dabar nesiplėsiu (tam galvoju skirti atskirą įrašą, apjungiantį šias tris dalis su pasakojimais apie konkrečius jachtklubus), o dabar tebūnie šių sąvokų ir apibrėžimų tęsinys – ir štai, kokie požymiai ir simboliai apibūdina esant jachtklubą:
* * *
Pirma, nepamirškite, kad jachtklubas yra ne šiaip susibūrimas pagal pomėgius burėms ir laivėms (tam juk yra buriavimo bei buriuotojų klubai) – tai yra aiški ir struktūrizuota savivalda.
Ir su savo įstatais (pagal piratišką tradiciją angliškai The Articles – dažnai tai išties pavadinama statutu, bet visokie mentai taip šią sąvoką dabar mūsų kalboje nuvalkiojo, kad priskirkime paprasčiausiai prie savivaldos elemento ir nebesiplėskime). O apie žmones, klubo narius ir klubo pareigūnus – bus jau kitoje dalyje.
Bet jei chebra nesugeba įvardinti, kuo vardu jų komodoras, tai gal ten tuomet tik koks direktorius ar uostvedys (angl. harbour master), kas parodo, kad tai yra paprasčiausias UAB arba parterystė, įforminta kaip ūkinė bendrija, nors gali skambiai vadintis Kauno ar Smiltynės “jachtklubais“? O kai jų komodoras vadinamas prezidentu – tai gal vis tik jie yra tiesiog buriuotojų klubu, nors gal, prakutėliai dar ir su nuosavu uosteliu.
Na, kai buriuotojų klubai išsirenka sau komodorą, tai aš šypteliu – čia lygiai taip pat, kaip burvedžius (dzūk. škiperius) kapitonais vadinti, tačiau tai irgi gal atskira tema.
Tai va ir po plazdančią vėliavą jiems visiems į rankas.
Ir tai, antra, apie minėtąją vėliavą, kad jau taip – kiekvienas jachtklubas turi savo vėluką (angl. burgee; o vimpelus, ruskiai jūs nedadobti su savo sovoko tarakonais makaulėse, turi socialistinio lenktyniavimo spartuoliai!). Apie tai, kam šis reikalingas, iš ko kilo ir kodėl klubo nariai jaučia ne pareigą, bet privilegiją jį išsikelti, esu jau keliskart rašęs (kaip ir apie laivo vėliavą), ir gal dar kada ta tema parašysiu viename tam skirtame įraše, nes man atrodė, kad tam įrašas buvo tikrai skirtas, tačiau pats dabar nebesuradau.
Kitaip tariant, jei dėl komodoro reikia klausti, tai vėlukas į šį klausimą atsako iškart be žodžių. Nors komodoras jachtklube irgi dažnai turi savo nuosavą vėluką (todėl angliškai jis ir vadinamas flag officer).
Trečia, jachklubas turi ir savo buveinę – tai gali būti ir patalpos, skirtos susirinkimams (posėdžių salė) bei pasisėdėjimui (baras) ar net priėmimams rengti (pokylių salė). Juk tai ir yra klubas, ir jau minėti aukščiau baikeriai pasakytų, kad joks MC be club-house neapsieina. Ir visai nesvarbu, kiek prakutęs ar kuklus jachtklubas bus – jachtklubo nariams reikia ir bendrų namų, net simboliškų.
Jachtklubo buveinė pažymėta ir atitinkama simbolika, nes ne visa klubo veikla juk vyksta tik ant vandens. Ir ne klubo nariai ar klubo narių šeimos nariai bei artimieji neturėtų stypsoti ant kranto, belaukdami savo artimųjų parplaukiant. Juolab, kad ir be jų jachtklubas turi renginių, skirtų plačiai visuomenei ne vien tik ant vandens – apie tai bus ir kitoje dalyje, kur jau rašysiu apie jachtklubo žmones.
Bet prieš tai, mielieji mano, būkite žmonės – pradėkite, jei dar to iki šiol niekaip nepadarėte, kalbėti ne paikai ir nebe blėnis. Nes iš šalies tai net juokingai seniai jau nebeatrodo ne tik man, dievaži.
Ahoy ir ačiū!
***
Šaltinis: https://skipperltu.wordpress.com/2020/02/20/jachtklubas-2/
