Vis tik metas nuo seniausių pasaulyje praėjusioje dalyje paminėtų airiškų britų jachtklubų sugrįžti prie to, kas pasekoje išties tapo jachtklubo etalonu ir paskatino tokių jachtklubų steigimąsi visame pasaulyje.
Tad dabar grįžtame atgal prie Temzės į Big Smoke – Londoną ir jo džentelmenus bei šių sukurtos mados, jachtingo judėjimo, pasekėjus.
* * *
Ir čia jau būtina paminėti dar du iki šiol svarbius ir taip pat savotiškai “seniausius“ pasaulyje pagal kitus ne mažiau įdomius kriterijus jachtklubus.
Pirmiausia, atsakant į klausimą, o tai kaip ten toliau tas buriavimas vystėsi pačioje Temzėje po Anglijos karaliaus Karolio II mirties, kai jo dvariškis, anksčiau minėtasis hercogas buriuotojas, sugrįžęs į tėviškę, vėliau šia jachtingo yda per “genus užkrėtė“ ir savo provaikaitį, įsteigusį dabar pasaulyje esantį seniausią jachtklubą Korke.
Tai va 1775-aisiais Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio III (George III), iš prancūzų nukariavusio Kanadą 1763 metais, bet to mokestinės politikos pasekoje praradusio taip išsivadavimo kovų išdavoje susikūrusias Jungtines Amerikos Valstijas jau kitais metais po šio žemiau minėtino jachtklubo įsteigimo, jaunėlis brolis princas Henrikas (Henry), tuomet Kumberlando ir Straterno (Škotijoje) kunigaikštis (Duke of Cumberland and Strathern), įsteigė sidabrinę taurę jachtų regatai Temzėje ir taip sukūrė iš esmės savo vardo Kumberlando Laivyną – kažkuo panašiai, kaip ir Rusijos caras Petras I Nevos Laivyną dar 1718-aisiais Sankt-Peterburge.
Čia noriu pasakyti, kad žodis laivynas tuomet buvo plačia sąvoka (kaip dabar mums, lietuviams), o anglų kalboje, tarp kitko, buvo Londone netgi Temzės šiaurinis intakas vardu Fleet (kaip Vilniuje – Vingria, Vilijos arba Neries intakas) – ir dabar yra tokio pavadinimo gatvė Londone, kurios vardą daugelis sieja su Admiralitetu (kaimynystėje juk – ir Patrankų gatvė), tačiau būtent šioje vietoje seklaus užutėkio vietoje tarp Vakarų Šventyklos (dabar – Westminster) salos ir senamiesčio tame post-romėniniame Londone paprastai kraudavęsi atplaukę komerciniai laivai, ir kur taip pat mėgdavę paplėšikauti atplaukti vikingai, kurių atbaidymui tuometinio miesto prieigose pastatytas bokštas su tvirtove (taip, dabartinis Tower).
Todėl tas senoviškas žodis fleet laisva forma pošekspyriniais laikais jau reiškė ne tik seklų upelį, tinkamą uosteliui (iš čia – harbour, įlanka, kas platesne prasme daugiau šiaip už port, uostą su atitinkama infrastruktūra), bet ir tokių laivų greičiau neformalų junginį, spiečių.
Ir taip netgi iki šiol šis va trečiojo, skaičiuojant nuo Korko karališkojo, ir pirmojo būtent dabartinėje “tikroje“ Anglijoje jachtklubo pavadinimas yra tradiciškai toks išlikęs neoficialusis, nors nuo 1830 metų Jungtinės Karalystės karalius Vilius IV (William IV) iš esmės palaimino jau dabartinį oficialųjį pavadinimą: Karališkasis Temzės jachtklubas (Royal Thames Yacht Club).
Kadangi nuo 1922-ųjų airiai yra nuo likusių britų nebepriklausomi, tai būtent šis angliškasis jachtklubas šiuo metu ir yra seniausiu visoje Jungtinėje Karalystėje, ir taip, ko gero, yra to anksčiau minėtojo smagiojo karaliaus Karolio II, pirmojo buriuotojo, pramoginės buriavimo tradicijos tęsėjas – tokiu aš, kaip pamenate, esu linkęs senesniojo Nevos Laivyno tęsėju laikyti buvusį rusų Nevos Upinį Jachtklubą.
Ir taip iki 1850-ųjų, kol nebuvo nutiestas geležinkelis iš Londono link Solento sąsiaurio, Temzė nuo sostinės Londono link upės žiočių išties buvo ta aktyviausia ir patogiausia sostinės didžiūnų ir naujųjų turtuolių, t.y. džentelmenų, akvatorija buriavimui.
Nes be šio seniausiojo Temzės upės ir Anglijos jachtklubo, tai dar 1840 metais būta ir daugiau kitų jachtklubų prie Temzės, kaip kad Karališkoji Buriavimo Draugija (Royal Sailing Society), Klarenco Klubas (Clarence Club – dar 1826 metais poeto Thomas Campbell įsteigtas iki 1831 metų veikęs kaip literatų džentelmenų klubas; šiuo atveju – susidomėjusių buriavimu džentelmenų), Britų Jachtklubas (British Yacht Club) ir ypatingą vietą britų buriavime užimanti Karališkoji Jachtų Eskadra (Royal Yacht Squadron), apie kurią kiek žemiau.
O va šio Karališkojo Temzės Jachtklubo, įsikūrusio nuo Hyde Park į pietus 60-tame name Kingsbridge, Londone, komodorais tradiciškai iki šiol būna karališkosios šeimos nariai, kaip antai ir 20 metų komodoru buvęs ir dabartinio Anglijos karalienės, kuriai buvo antros eilės pusbrolis, esamo šios vyro princo Pilypo dėdė Liudvikas Montbatenas (Louis Mountbatten), laivyno admirolas ir 1-asis Birmos Montbatenų hercogas, vadovavęs sąjungininkų štabui Pietryčių Azijoje Antrojo Pasaulinio Karo metu.
Dabartinis jachtklubo komodoras yra jaunesnis sosto įpėdinio Velso princo Čarlzo brolis princas Andrius (Andrew), Jorko kunigaikštis (titulas kaip ir pirmojo buriuotojo valdovo brolio), o šio jachtklubo globėjo pareigas dar turi ir šio tėvas, Edinburgo kunigaikštis, dabartinis Anglijos karalienės vyras, buvęs irgi laivyno karininkas – princas Pilypas (paprasčiau paklausti, kurio karališkojo jachtklubo globėju jis nėra), o klubo admirolu (t.y. toks garbės komodoro titulas) yra pats šio sūnus ir vyresnėlis brolis klubo komodorui Velso princas Karolis (Charles) – nes reikia gi kažkaip prieš jaunėlį komodorą kažkokį vyresnį laipsnį turėti, ar ne?
Beje, jau minėjau, kad valdovų vardai pagal tradiciją yra išverčiami (prašau versti ir rusiškus, jei jau nesame rusai!), bet kol tas valdovas dar nekarūnuotas, tai būsimo monarcho vardas paliekamas originaliu ir neverčiamas – tai čia turėtų būti tiek Endriū, tiek ir Čarlzas aukščiau. Bet pastarasis, vargšiukas, jau tiek laukia savo karališkosios valandos, kad per gyvenimą jau suseno, ir man tikrai nebegaila ir jį tituluoti karališkai, juolab, kad jis jau dabar yra ir Britų Sandraugos vadovas, kuo paprastai būdavę tik Anglijos, kaip metropolijos, valdovai.
Ir dar vieną įdomią privilegiją turi minėtasis Karališkasis Temzės jachtklubas, tai – sudaryti civilines santuokas, dėl ko iki šiol klaidžioja tarp buriuotojų mitas apie tokią, suprask, visų jachtų kapitonų turimą teisę jų laivuose tuokti tarsi metrikacijos pareigūnui. Bet dabar juk jau nebaudžiamas seksas gali būti ir iki vestuvių, tai, primenu, tam oficialios santuokinės ceremonijos laivo kapitono akivaizdoje tikrai nebereikia, balandėliai!
Nors kai kurios JAV valstijos šią teisę irgi oficialiai išties suteikia – kaip ir bet kuriam kitam civiliui asmeniui, išlaikusiam atitinkamus valstijos egzaminus ir gavusiam tokią metrikacijos licenciją nustatyta įstatymų tvarka. O Lietuvoje tokią teisę be valstybės patvirtintų civilinės metrikacijos darbuotojų turi dar ir tradicinių religinių konfesijų šventikai (bažnytinė metrikacija išvis šimtmečiais yra puikiai vedama), kaip kad katalikų kunigai, protestantų pastoriai, stačiatikių popai ir pan. – jau daugiau nei du dešimtmečius galite susituokti tiesiog bažnyčioje, o po to įforminti pagal išduotą santuokos liudijimą savo partnerystės santykį nors ir atgaline data (man po 17 dienų užėjus užrašė pagal tuoktuvių datą, tarkime, o tai buvo dar praeitame tūkstantmetyje).
Tai, pagalvojau, gal reikėtų taip lietuviams buriuotojams irgi savo nuosavą marinistinę religiją įregistruoti, kur būtų garbinamas Bangpūtys ir atliekami pagoniški ritualai su vaidilutėmis-undinėlėmis, vadinamomis jūratėmis, ir šventikais kriviais-burvedžiais, aukojant tautinį (pvz., 999) ugninį vandenį marioms (kas pagal buitinio alkoholizmo laive tradicijas jau ir dabar buriuotojų lietuvių praktikuojama…), ir t.p.?
* * *
Bet grįžkime prie laivynų kaip pirmųjų jachtų klubų, ir jei kalbame dar apie valdovus ir jų pramoginius laivynus, tai yra dar vienas labiau karališkas už visus karališkus ir senas bei į dar vienos rūšies “seniausius“ pretenduojantis jachtklubas karinio laivyno pavadinimu – jau aukščiau paminėtasis, ar paminėtoji, iš pradžių irgi taip prie Temzės susikūrusi Karališkoji Jachtų Eskadra (Royal Yacht Squadron).
Iki laivyno dydžiu eskadra savo laivų skaičiumi netempia, bet dėl tokio jachtklubo pavadinimo jau stebėtis nebeturėtumėte, kai anksčiau skaitėte apie Nevos Laivyną ir Kumberliando Laivyną – dar du buriavimo klubus. Galop, ir karališkoje eskadroje dėl ribotos narystės daug laivų iš paties principo būti ir negali, tiesa?
Šio jachtklubo, vadinamo kariškai kaip eskadra, nariai turi teisę ne tik prie savo pavardžių pridėti garbingą titulą RYS (Royal Yacht Squadron), bet ir nuo 1829-jų metų pagal Admiraliteto įgaliojimą dar išskirtinę teisę vietoje įprastai britų buriuotojų jų jachtose keliamos JK civilinio laivyno raudonosios laivo vėliavos (Red Ensign) naudoti kaip karo (!) laivai Royal Navy karinio laivyno dabar pagrindinę baltąją laivo vėliavą (White Ensign) – šv. Jurgio raudoną kryžių baltame fone (tai yra Anglijos vėliava) su Jungtinės Karalystės vėliava viršutiniame kairiame kampe.
Tokios privilegijos neturi net aukščiau paminėtas seniausias dabar JK jachtklubas – Karališkasis Temzės Jacht-Klubas, nors pastarasis (kaip ir visa eilė seniausių JK ar net Britų Sandraugos bei išlikusių airių tradicinių ir, aišku, karališkais vadinamų jachtklubų) turi teisę išsikelti ne raudoną civilinių laivų, o mėlynąją pagalbinio karo laivyno (Blue Ensign) laivo vėliavą (kuri juk tapusi pagrindu Australijos ir Naujosios Zelandijos valstybinėms vėliavoms – tik be žvaigždučių).
Iki Raudono Klevo senoji Kanados vėliava, beje, buvo irgi raudonoji kaip dabartinių civilinių laivų – su JK vėliavėle kairiame viršutiniame kampe (matyt, tam, kad po ilgos kelionės jūra išsiropštęs pakrantėje iškart sužinotum, ar į pažadėtąją žemę bebrų kailių, ar į anglišką Sibirą avių kailių lupti pakliuvai).
Bet ne dėl to šį jachtklubą irgi miniu kaip dar vieną “seniausių“.
Mat pačioje pradžioje dabartinė Karališkoji Jachtų Eskadra buvo įsteigta “42 džentelmenų, besidominčių jūriniu buriavimu (sea yachting)“ 1815 metais birželio 1 dieną Thatched House tavernoje St. James’s rajone (šis priešais karališkuosius Bekingemo rūmus – patikslinu, jei esate ne vietiniai) Londone kaip… tiesiog jachtklubas – The Yacht Club.
Tiems metams, primenu, dar irgi tokios sąvokos jachtklubas gi išvis net nebuvo!
Nes seniausias JK jachtklubas tuomet vadinosi Kumberlando Laivynu, o Korke buvo gi “vandens sporto klubas uoste“, todėl šį klubą tikrai buvo galima pavadinti taip tiesmukai ir paprastai jachtų klubu, kas, ironiška, atsakytų ir į tokį patį tiesmuką klausimą, o tai kuris jachtklubas yra seniausias – va šis būtent jachtklubas, arba angliškai tas “The“ Yacht Club.
Nuo šio klubo likę bei vėliau įsikuriantys jachtklubai iš esmės ir pradėjo taip vadintis (o šis jachtklubas, ironiška, pats vis tik persivadino į eskandrą) bei šiuo pavyzdžiu organizuotis ar reorganizuotis – taip šis RYS jachtklubas yra išvis šeštasis ar penktasis pasaulyje, skaičiuojant nuo, primenu iš anksčiau:
- Karališkojo Korko Jachtklubo (1720 m.) ir
- Lough Ree [ežero] Jachtklubo (1770 m.) Airijoje;
- Karališkojo Temzės Jachtklubo (d.ž.k. Kumberlando Laivynas) Londone (1775 m.),
- Karališkojo Anglesio Jachtklubo (1802 m.) Velse ir
- tais pačiais kaip Karališkoji Jachtų Eskadra 1815 metais įsisteigusio Karališkojo Dee [upės] Jachtklubo (Royal Dee Yacht Club – gavo karališkojo vardą 1847 metais)
Ir pastarasis upinis jachtklubas dabar iš esmės yra tik buriuotojų klubas (t.y. be nuosavo uostelio), tačiau vis tiek save pompastiškai vadina “antruoju seniausiu jachtklubu JK po Temzės jachtklubo“ (aha, nes kas tie velsiečiai anglams toje savo Anglesio saloje, buriuojantys tos pačios Airių jūros Menai sąsiauryje kartu su šiais…). O pagal tokį parametrą vis tik senesniu būtent jachtklubu, ko gero, derėtų laikyti juk šią tais pačiais metais įsisteigusią Karališkąją Jachtų Eskadrą – ir pagal tai, kad vadinosi iškart jachtklubu, ir gal dar pagal karališkojo įteisinimo eiliškumą.
Kai tie “42 aktyviai jachtingu besidomintys džentelmenai“ nusprendė rinktis dukart metuose Londone ir Kovze (Cowes), kad pietaudami aptartų pramoginį jūrinį jachtingą, tai klube narystė buvo ribojama, ir privalėjai pats turėti nuosavą jachtą ne mažiau kaip 10 tonų vandentalpos.
Pačiu pirmuoju komodoru tapo Charles Anderson-Pelham, Jarboro hercogas (Earl of Yarborough), gyvenęs Vaito saloje (Isle of White), kurioje esančioje Kovzo pilyje (Cowes Castle – pastatyta pietinių Anglijos pakrančių apsaugai dar Anglijos karaliaus Henriko VIII 1539 metais) prie Solento sąsiaurio. Ir tas jachtklubas buvo įkurtas tuomet kaip tradicinis džentelmenų klubas (su buveine Londone), o po šio komodoro mirties jo valdyta pilis 1854-aisiais tapo dar ir klubiniu pastatu prie turimo papilyje jachtų uostelio (o Trakų “dušmanai“ iš neformalaus salos pilies komercinių turistų klubo dabar sau patyliukais kikena, įtariu).
Karališkasis titulas klubui buvo suteiktas greitai – mat šis džentelmenų klubas pasveikino dar 1817 metais princą regentą (pamenate minėtajį karalių Jurgį III, nugalėjusį prancūzus Septynmečiame kare, bet po to iškart prapylusį nepriklausomybės karą susikūrusioms JAV, kuris taip buvo nušalintas nuo pareigų, bet ne sosto, sūnaus labui 1810 metais?) tapus jachtklubo nariu. Ir kai 1820-aisiais po tėvo mirties jau šis princas regentas tapo Jungtinės Karalystės karaliumi Jurgiu IV (George IV), taip ir šis jau jo jachtklubas buvo ta proga pervadintas atitinkamai į karališkąjį – Royal Yacht Club.
O šio karaliaus Jurgio IV jaunėlis brolis 1833 metais, kaip Jungtinės Karalystės paskutinis karalius iš Hanoverių dinastijos (bet ne paskutinis vokietis Anglijos soste) Vilius IV (William IV), pervadino savo ruožtu ir patį jachtklubą (nes tų jachtklubų jau gi dabar buvo gerokai daugiau ne tik Anglijoje!) į dabartinį: The Royal Yacht Squadron – Karališkąja Jachtų Eskadrą, kad, matomai, taip skirtųsi ir nuo jo prieš keletą metų karališkuoju jachtklubu pavadinto senesniojo Temzės jachtklubo – juolab, kad šių jachtklubų veikla iš principo skyrėsi požiūriu į buriavimą kaip pramogą bei sportą.
* * *
Nes šio jachtklubo, vadinamo eskadra, bendradarbiavimas su karališkuoju laivynu Royal Navy prasidėjo dar nuo admirolo Horatio Nelson flagmano HMS Victory kapitono Trafalgaro mūšyje 1805 metais sero Thomas Hardy, paskui kurį į klubą atsekė ir nemažai kitų aukštų britų karo laivyno karininkų, ko pasekoje ir karališkasis laivynas šio jachtklubo jachtas jau laikė taip kone karo laivyno papildoma eskadra, skirta tobulinti navigacijos (juk visi laivai – burlaiviai dar!) įgūdžius ir laivų konstrukciją.
Todėl ir tas Admiraliteto suteiktas leidimas naudoti Royal Yacht Squadron nariams karališkojo karinio laivyno vėliavą tuomet nieko per daug nestebino (juolab, kad pats Royal Navy naudojo trijų skirtingų spalvų laivo vėliavas: dabartinį standartiniu tapusį baltąjį white ensign; dabar civilių laivų naudojamą raudoną red ensign; ir pagalbinio laivyno mėlynąjį blue ensign, tarnaujantį pagrindu buvusių JK kolonijų valstybinėms vėliavoms).
Bet ne tik Napoleono karų laikų antrasis po lordo Nelsono iš laivyno per Trafalgaro mūšį, o ir antrasis po lordo Velingtono per Vaterlo mūšį buvo šios karališkosios jachtų eskadros nariu.
Pamenate, jau ankstesnėje dalyje paminėtasis steigėjas ir pirmasis komodoras Karališkojo Airių Jachtklubo (Royal Irish Yacht Club) tas irgi 1-asis Anglesey (iš Velso!) markizas Henry William Paget, kuris 1848 metais klubo kasmetinei regatai aplink Vaito salą nupirko už šimtą soverenų (t.y. svaro auksinių monetų – čia sterlingai yra sidabriniai) sidabrinį (sic!) ąsotį, žinomą kaip The Auld Mug (“senutis uzbonas“):
Ir taip šį 1851 metais kasmetinėje net nuo 1826 metų rugpjūčio 10 dienos organizuojamoje RYS regatoje aplink Wight salą (pirmosios klubo varžybos įvyko už auksinę 100 svarų vertės taurę, o kitądien varžybos buvo tik už £30 ir £20 piniginius prizus), dabar žinomoje kaip Cowes Week Regatta, netikėtai laimėjo iš Niujorko jachtklubo škuna America (prizo steigėjas Anglesey markizas net buvo įsitikinęs, kad ta prakeiktų jankių škuna naudojo propelerį!).
Nuo 1857 metų ši jau paties nugalėtojo NYYC jachtklubo padaryta pereinamąja taurė, pavadinta America’s Cup, yra dabar ne tik iki šiol seniausias pereinamasis buriavimo trofėjus, dėl kurio varžomasi, bet juk pagal metus netgi senesnės varžybos ir už šiuolaikines olimpines žaidynes (tik 1896 metais Atėnuose!), ir dabar ši taurė – tai vienas aukščiausių ir prestižinių pasaulyje buriavimo trofėjų tarp jūrinių jachtklubų išstatytų dviejų tarpusavyje besivaržančių jachtų (match race).
Aišku, RYS organizuojama Cowes Week regata su ne vienu tuzinu startų kasdien įvairiems prizams laimėti, net ir be šitos pralaimėtos tada amerikiečiams taurės, vyksta taip iki šiol – bet tuomet dar ir šioji RYS regata gali būti laikytina taip pat ir viena iš seniausių iki šiol nenutrūkstamai vykstančia jachtų regata pasaulyje, kurių istoriškai dešimtukas pagal senumą, jūsų įdomumui, yra išties toks:
- 1775 m. – Cumberland Cup, organizuota minėtojo Kumberlando Laivyno, kuris dabar Karališkasis Temzės Jachtklubas (JK).
- 1777 m. – Lough Ree Regatta, organizuota anksčiau jau paminėtojo Athlone Yacht Club (Airija).
- 1792 m. – Whitstable Regatta, organizuojama Kente dabar Whitstable Yacht Club, kuris įkurtas tik 1904 metais kaip Kento Jachtklubas, o po dviejų metų pervadintas į dabartinį (JK).
- 1822 m. – Port of Dartmouth Royal Regatta, Devone vykstanti formaliai nuo 1934-ųjų, kurią organizuoja Darthmouth miesto tarybos sudarytas regatos komitetas (JK).
- 1823 m. – Port of Plymouth Regatta, organizuojama analogiškai Plymouth (JK).
- 1826 m. – Cowes Week, organizuojama šio minėtojo jachtklubo – Karališkos Jachtų Eskadros (Isle of Wight, JK).
- 1828 m. – Kingstown Regatta, kuri dabar vadinasi Dun Laoghaire (Airija).
- 1828 m. – Royal Harwich Regatta, vyksta Harwich (JK).
- 1834 m. – Lough Derg Regatta, vyksta Killaloe, Williamstown ir Drumineer (Airija).
- 1837 m. – Australia Day Regatta, vykstanti seniausiai be pertraukos kasmet Sidnėjaus įlankoje (Australija), kurią dabar organizuoja Karališkoji Sidnėjaus Jachtų Eskadra (RSYS – Royal Sydney Yacht Squadron; klubas įsteigtas 1862, o jo vėlukas – kaip Karališkojo Temzės Jachtklubo, tik karūna ne kryžiaus centre, be viršutiniame kairiame kampe).
O anksčiau minėtoji Cork Week seniausiame pasaulio jachtklube, nepaisant ten rengtų, be abejo, ankstesnių regatų, išties vyksta formaliai tik nuo 1978-ųjų, tai, kaip matote, su tais pirmumais ir senumais ir čia galimi nesusipratimai, kai jau žinote, kad pirmosios oficialiai užfiksuotos jachtų lenktynės išties įvyko 1661 metais spalio 1 dieną Temzėje tarp Anglijos karaliaus Karolio II ir jo brolio Jorko kunigaikščio, būsimojo karaliaus Jokūbo II.
Beje, iki šiol galiojančią ne tik regatose burinių laivų prasilenkimo taisyklę, nustatančią jachtos, plaukiančios pučiant vėjui iš dešinio šono (dešiniuoju halsu – on starboard tack) pirmumą prieš jachtą, plaukiančią pučiant vėjui šiai iš kairiojo (kairiojo halso – on port tack), įvedė 1828-aisiais būtent šis RYS jachtklubas.
Ir kai vakarienės Kovzo pilyje metu astronomijos mėgėjas lordas Kraufordas, savo jachta Valhalla anksčiau nuplaukęs iki Mauricijaus 1874-aisiais pažiūrėti Veneros tranzito Saulės disku, parodęs į vieną žvaigždžių užsiminė kolegoms, kad kada nors šioji gali atsitrenkti į Žemę, tai seras Hercules Langrishe atšovė, kad jis tikisi, kad mes tuomet būsime dešiniame halse.
* * *
O šis RYS įsteigtas ir NYCC pereinamuoju padarytas buriavimo trofėjas taip ir nebesugrįžęs iki šiol į ją atkovoti irgi besistengiantį RYS jachtklubą, kas abiems NYYC ir RYS jachtklubams netrukdo draugiškai bendradarbiauti, ir net per naujojo klubo paviljono atidarymą to 150-mečio regatos jubiliejaus proga šių klubų atstovai apsikeitė oficialiai vėlukais.
Beje, Niujorko Jachtklubas, išlaikęs šią taurę per 25 tokias jachtų tarpusavio regatas nuo 1851 metų iki 1983-ųjų, kada pralaimėjo australų iš Royal Perth Yach Club jachtai Australia II (yra apie tai ir klasikinis buriuotojų pamėgtas režisieriaus Francis Ford Coppola filmas Wind), buvo įsteigtas JAV 1844 metais liepos 30 dieną devynių buriavimu susidomėjusių sportininkų (šiuo metu klube – jau virš 3000 narių), kurių pirmasis komodoras, didelis dar žirgų lenktynių ir lažybų aistruolis, John Cox Stevens buvo ir pergalingosios škunos America bendrasavininkų sindikato steigėjas.
Tad ir šis irgi yra seniausias džentelmenų būtent buriavimo klubas JAV, nors formaliai jų pirmesniu laikomas vis tik Detroido irklavimo klubas, kuris dabar priklauso ir JAV jachtklubų asociacijai – įsteigtas dar 1839 metais. Čia gal turime kažkuo panašią istoriją su mūsiškiu Lietuvos Jacht-Klubu, įsteigtu Kaune 1921 metais, kuomet pradžioje daugiau veiklos ant vandens būta irklavime ir plaukime, nei iškart buriavime.
Beje, seniausiu Amerikos žemyne jachklubu vis tik yra angliškasis Naujosios Škotijos jachtklubas Halifakse, Kanadoje, įsteigtas 1837 metais, nors seniausia Amerikos žemyne regata išties surengta ir iki šiol vykstanti yra Niufaundlende Quidi Vidi ežere dar nuo 1816 metų (nors šie 2018 metais šventė regatos 200 metų jubiliejų…) Karališkoji Šv. Jono regata (Royal St John’s Regatta) – tik ji yra irklavimo, o ne buriavimo varžybos.
Tiesa, RYS gali guostis bent jau tuo, kad klubo nariu esantis anglas keturiskart olimpinis čempionas seras Ben Ainsley amerikiečiams iš Golden Gate Yacht Club komandos Oracle USA tą taurę atkovojo prieš kyvius per 34-tąją Amerikos Taurės regatą, plaukdamas taktiku 6-19 pergalingais tapusius plaukimus.
Šiuo metu Amerikos Taurę turi Karališkoji Naujosios Zelandijos Jachtų Eskadra (Royal New Zealand Yacht Squadron – RNZYS, įsteigtas Aukland mieste 1871-aisiais), kurios globėju yra princas Pilypas, Edinburgo kunigaikštis, kuris dabar yra RYS admirolas (globėja – karalienė Elžbieta II) ir yra buvęs taip pat RYS komodoru (beje, RYS komodoru tradiciškai buvęs ir Jungtinės Karalystės karalius Eduardas VIII, kuris su mama dar tuomet karaliaujančia Viktorija tuomet matė NYYC škunos America pergalę).
O narystė RYS jachtklube ir dabar ribojama (šiuo metu leidžiama tik 535 nariai, bet nebebūtina turėti nuosavą jachtą), ir į klubą negali įstoti, o gali būti tik pakviestas: viena rekomendacija turi būti siūlančiojo (proposer), tada rekomendacija pritariančiojo (seconder) ir dar trys laiškai palaikančiųjų (letters of support), ir aštuoni dar papildomi laiškai – ir visi iš esamų klubo narių.
Tada tik esi įtraukiamas į… laukiančiųjų sąrašą.
O tame sąraše gali praleisti ir virš ketverių metų, nes, tarkime, apie 70 dabartinių narių išties buvo priimti be eilės tą laukiančiųjų sąrašą apeinant, kadangi yra Royal Navy karininkai, o su kariniu laivynu, kaip minėjau, ši jachtų eskadra visada turėjo glaudžius santykius – juk ne veltui savo laivo vėliava iki šiol taip ir naudoja JK karališkojo laivyno karo laivų vėliavą.
Šią karo laivo vėliavą, siekdamas civiliame laive turėti karinę drausmę ir tvarką, savo Terra Nova RYS antrosios ir paskutinės ekspedicijos 1910 metais metu išsikėlė ir šio jachtklubo nariu buvęs Antarktidos tyrinėtojas Robert Falcon Scott. Dar be paminėtojo sero Beno Ainsley, čia klubo narių sąraše būta ir tokių žymių buriuotojų kaip seras Francis Chichester (pirmasis vienutininkas, kuris apiplaukė pasaulį su vienu priverstiniu sustojimu) ir seras Robin Knox-Johnston (pirmasis apiplaukė vienas pasaulį be sustojimo), arba admirolas lordas Cochrane, kuris tapo prototipu rašytojo C.S. Forester romanų serijai Hornblower, bei admirolas seras Jeremy Black, lėktuvnešio HMS Invincible kapitonas britų pergalingame 1982 metų Falklands kare su Argentina.
Jau nuo 2013 metų rugpjūčio Royal Yacht Squadron nariai nubalsavo, kad nariais turi teisę tapti ir moterys.
Tai ilgai neužtruko tas feminizmas ir karališkame buriavime, kai šiuo metu tame pačiame Cowes gyvenanti dama Ellen MacArthur (greičiausiai apiburiavusi pasaulį moteris) yra gavusi šį Britų Imperijos ordino damos titulą už pasiekimus buriavime dar 2001 metais.
* * *
Ir kad aš jau nuo angliškojo džentelmenų klubo tradicijos plitimo perėjau prie kitų seniausių jachtklubų užsienyje, tai kyla vėl tas klausimas iš praeitos dalies: o tai kaip ši mada pasiekė, tarkime, pradžiai šiauriau Jorko gyvenančius sijonuotus dūdmaišių ir viskio mėgėjus, kurie iki šiol dar kaip ir britai toje Jungtinėje Karalystėje (bet už tokį jų pavadinimą gali ir iš vilnonės kojinės išsitrauktu dirku bakstelėti, nepaisant to, kad Anglijos karalienės vyras princas Pilypas yra ir jų Edinburgo kunigaikštis)?
Tai iškart atsakau: 1978 metais apsijungė du škotiški seniausi jachtklubai į vieną, dabar vadinamą Karališkuoju Šiauriniu ir Klaido Jachtklubu (Royal Northern & Clyde Yacht Club):
Bet tas Karališkasis Šiaurinis Jachtklubas buvo įsteigtas Bjuto saloje (Isle of Bute) miestelyje Rothesay (Baile Bhòid – čiabuvių kalba) dar 1824 metais – nuo airiško jachtklube Korke skaičiuojant, tai bus tuomet septintasis pasaulyje pagal senumą jachtklubas, o karališkojo vardą gavo irgi labai anksti – dar 1830-aisiais. O va anas Karališkasis Klaido Jachtklubas (pradžioje kaip Klaido Pavyzdinis Jachtklubas – Clyde Model Yacht Club) įsisteigė 1856 metais, ir karališkuoju tapo 1863 m.
Šiaurinis jachtklubas persikėlė prie Gare Loch ežero į dabartinį klubo pastatą Rhu 1937 metais, o kai Karališkasis Klaido jachtklubas persikėlė iš Medžiotojų įlankos (Hunters Quay) apie 1950-uosius irgi į Rhu, tai jie taip 1978 metais ir apsijungė – istorija kažkuo primena Korko ir Miunsterio jachtklubų jungtuves Airijoje, tiesa?
Kaip bebūtų, škotiški britai su airiškais britais jau varžėsi pas save tose Klaido upės žiotyse jau kitais metais po šio jachtklubo įsteigimo – taip nuo pat 1825-ųjų. Nors pilnai jachtingas ir netgi jachtų statyba prasidėjo kaip ir visur Vakarų pasaulyje aktyviau tik XIX amžiaus jau antroje pusėje.
Bet aukščiau minėtai America Taurei laimėti 1886 metais Karališkasis Šiaurinis Jachtklubas išstatė savo jachtą Galatea, o kitais metais tą padarė ir Karališkasis Klaido Jachtklubas, išstatydamas taip irgi savo jachtą Thistle, bet iki 1983 metų, žinia, niekas prieš amerikiečius tos taurės vis tik nelaimėjo.
* * *
Apie vieną šiame seniausių jachtklubų klausime škotą dar bus gerokai toliau (tik paskutinėje dalyje), o tuomet dar vienas klausimas: o kaip gi su pačiais olandais, kurie tas jachtas mums ir sukūrė?!
Seniausiu olandiškuoju jachtklubu yra laikomas 1847 metais įsteigtas Karališkasis Nyderlandų Buriavimo ir Irklavimo Klubas (Koninklijke Nederlandsche Zeil- en Roeivereeniging), kuris yra ir olandų jachtų klubas, ir dar irklavimo klubas, įsikūręs Muidene bei dar turintis antrą savo uostelį Enkhuizene:
Kaip buriavimo ir irklavimo klubas, šis jachtklubas yra dar ir Karališkosios Nyderlandų Vandens Sporto Asociacijos (1890 metais) ir Karališkos Olandų Irklavimo Federacijos (1917 metais) steigėjas.
Nyderlandų buriuotojai ir šio jachtklubo nariai turi teisę laivo vėliava naudoti valstybinę vėliavą su jachtklubo emblema centre – panaši praktika buvo ir lietuvių buriuotojų tarpukariu, kuomet Trispalvės viršutinės (geltonosios) juostos kampe buvo prisiūta to meto LBS emblema (du sukryžiuoti raudoni inkarai).
* * *
Ir šis olandų jachtklubas tikrai net nėra seniausiu Europoje!
Seniausiu Europos žemyne už britų salų yra dar 1829 m. liepos 15 dieną tų pačių britų Royal Navy laivyno ir vietos tvirtovės įgulos karininkų įsteigtas Gibraltare (dabar – tai yra pavaldi autonomiją turinti britų užjūrio teritorija) – Karališkasis Gibraltaro Jachtklubas (seniausiu už Didžiosios Britanijos ribų yra vis tik Singapūro jachtklubas, įsteigtas už Gibraltaro jachtklubą netgi trimis metais anksčiau):
Pirmasis jachtklubo pastatas buvo Įgulos Bibliotekoje, vėliau persikėlė į Gibraltaro įlanką šalia Karaliaus Bastiono. O XIX amžiaus gale norintys savo jachtas registruoti šiame jachtklube turėjo gauti dar ir formalų Gibraltaro gubernatoriaus leidimą.
1837 metais britų Admiralitetas jachtklubo jachtoms buvo suteikęs išsikelti laivo vėliava irgi britų karo laivų vėliavą (kaip ir Karališkai Jachtų Eskadrai RYS aukščiau) – t.y. Šv. Jurgio raudonąjį kryžių baltame lauke (white ensign), tačiau vis tik 1842 metais šį leidimą atšaukė, vietoje to leisdamas kelti dabar irgi prestižine britų jachtoms laikomą mėlynąją laivo vėliavą (blue ensign).
Pirmoji užfiksuota jachtklubo regata įvyko ganėtinai vėlai – tik 1893 metų liepos 22 dieną, kartu įtraukiant tai dienai plaukimo, vandensvydžio, irklavimo ir sliuogimo kartimi varžybas. 1910 metais tuo metu dar tik Velso princas, o pasekoje karalius Jurgis V, padovanojo jachtklubui taurę, dabar vadinamą Karaliaus Taure, dėl kurios varžomasi kasmetinėse buriavimo varžybose – pats karalius šio jachtklubo globėju tapo kitąmet, 1911 metais, o 1933 metais suteikė jachtklubui pagaliau ir vardą karališkasis.
Ir tik 1954 metais gegužę čia atvyko patys pirmieji valdantys valdovai – karalienė Elžbieta II su savo vyru princu Pilypu, Edinburgo kunigaikščiu (jau susiskaičiavote, kiek karališkų jachtklubų šis buriuotojas yra admirolas arba bent jau globėjas?), atplaukę kelionės po pasaulį metu savo karališka jachta HMY Britannia. Princas Pilypas iki šiol yra ir šio jachtklubo narys.
Nors pradžioje narystė buvo ribojama, leidžiant įstoti tik karališkojo laivyno ir tvirtovės (įgulos) karininkams, klubo globėju turint formaliai Gibraltaro gubernatorių, tačiau ilgainiui karinės britų pajėgos iš šio iškyšulio traukėsi, ir dabar jachtklubo narių daugumą sudaro jau vietiniai.
* * *
O tai ką dar tie švedai, per kuriuos langą ne tik savo Nevos Laivynui išsikirto rusų caras Petras I-asis?
Švedų karališkasis jachklubas, vadinamas kaip Karališka Švedų Buriavimo Sąjunga – Kungliga Svenska Segelsällskapet, įsteigtas vos metais vėliau už Gibraltaro jachtklubą: 1830 m. gegužės 15 dieną – ir šis KSSS yra ne tik pats seniausias Baltijos jūroje, bet antras pagal senumą visoje žemyninėje Europoje arba pirmas seniausias žemyninėje Europoje ne britiškasis jachtklubas (o Maltoje karališkasis jachtklubas RMYC įsteigtas tik 1835-aisiais):
Šis švedų jachtklubas iš esmės yra tuo, kuo pas mus yra Lietuvos Buriuotojų Sąjunga (LBS), kartais KSSS pavadinimą taip ir išverčiant, nors šis nėra žuvėdų karalystėje toks vienintelis jachtklubas, tačiau tikrai pats didžiausias ir įtakingiausias jachtklubas Švedijoje, turintis savo uostus Sandhamn ir Saltsjöbaden.
Tarpukaryje Lietuvos Jacht-Klubas iš esmės turėjo tapti tuo, kuo tapo vėliau jau įsteigta LBS, tačiau pirmiau nuo kauniečių upeivių buriuotojų (tuomet dar juk nebuvo Kauno marių – nes nebuvo ir LBS garbės buriuotojo Nr.3 AMB vardo HES ant Nemuno prie Pažaislio kamaldulių vienuolyno) atsiskyrė klaipėdiečiai jūriniai buriuotojai, o vėliau ir pati smetoninė valdžia įsteigė bendrą vieną valstybinę organizaciją, pavadintą Lietuvos Buriuotojų Sąjunga (jetus, o aš taip dar trečioje dalyje iš rusų balagano šaipiausi…), kurioje buvo apjungti ir abu šie konkuruojantys lietuvių jachtklubai, siekiant plėsti buriavimą ir į kitus regionus bei kitas organizacijas (pvz., jūrų skautai ir šauliai).
O KSSS savo pirmąją regatą organizavo taip irgi labai anksti – 1833 metų rugsėjo 12 dieną (kone metai po choleros pandemijos!), ir jau kitais metais regatoje varžytasi dėl prizų (anglai, kaip žinote, iškart nuo pačių pirmųjų lenktynių jachtomis dar 1661 metais Temzėje visada lažinosi iš pinigų arba brangių taurių, ir tik tuomet rungtyniavo).
Na, o mums patiems įdomesnė yra KSSS kasmet organizuojama Baltijoje aplink Gotlando salą regata Gotland Runt (dabar – ÅF Offshore Race) – turime joje tiek ir Klaipėdos Jacht-Klubo lietuvių jachtos Žalčių Karalienė pergalę (burvedys – Pranas Buntinas) dar tarpukaryje 1937 metais, tiek ir dabartiniais laikais vilniečių jachtos Jigy-Jigy SOMI (burvedys – Šarūnas Sodeika) pergalę savo klasėje po 74 metų vėl šioje švedų tarptautinėje regatoje 2011 metais (ir skaityti čia).
Beje, KSSS turi dar ir Artemis Racing komandą, kuri varžėsi dėl teisės su Taurės Gynėjais suderinti konkrečias varžybų taisykles būsimoms America’s Cup 2013 metais bei taip pat ir šios taurės atrankoje, vadinamoje Louis Vuitton Cup finalais 2017-aisiais (čia kyviai laimėjo prieš žuvėdus, jei ką).
* * *
Ir manau, kad kitoje dalyje – jau pagaliau (!) metas yra įvardinti lietuvių pirmeivius buriavime bei mūsų pačių išties seniausius šalies jachtklubus.
Ahoy!
Ir ačiū ne tik skaitantiems ir komentuojantiems, bet ir paremiantiems šį mano rašymą per paypal ar ebank čia.
