Pirmoje mano pasakojimo dalyje buriuotojų, tą savo veiklą praktikavusių pramoginiais tikslais, istorijos eigoje tarp įvairių tautų nerandame kone iki pat 17a. pradžios, nes tiesiog tokio laisvalaikio užsiėmimo net monarchams neprireikdavę.
Bet visada gi būna pirmas kartas.
Juolab, kad laivės, pavadintos jachtomis, pagaliau atsirado.
* * *
1599 metais Antverpene išleistas olandų-lotynų kalbų žodynas jau turi žodį jaght, kurio šaknis yra jaghen, reiškianti “medžioti, vytis, vaikytis, sekti paskui“ ir netgi “būti velkamam arklių“.
Pirmosios tokios pagerintos ir išpuoštos keleivinės valtys, kuriomis keliaudavę ne tik į bažnyčią prakutę olandų buržujai savo kanalais, išties buvo traukiamos arkliais, tik jas vadino ne baržomis (nes ne krovininės), kaip mes dabar pavadintume, bet jaght – ir dabar tas jaghers garen reiškia išties “vilkstį, buksyrinį lyną“, o ne jėgerį pagal skambesį, kaip esame pripratę prie vokiško žodžio. Juk ir mes, kaip artojų tauta, irgi vežėčias skirstėme į bričkeles keleiviams ir vežimus kroviniams ūkyje pervežti.
Aišku, arklį ne visada įkinkysi, tai ir laiveliai su stiebais bei turintys autonominį burinį “variklį“, buvo naudojami ir laivyne susisiekimui tarp eskadros laivų aukštiesiems karininkams (paprastai laivynuose tam naudotos ir dabar dar naudojamos darbinės irklinės valtys) kaip jų, dabar taip pavadintume, asmeninis prabangesnis kateris – admiraliteit jaght.
Tokius laivus, vadinamus valstybinėmis jachtomis – staaten jaght, panašiems tikslams turėjo ir ne karo laivyno pareigūnai, kuriems samdytis irkluotojų įgulą buvo kiek per brangu, o vėjas juk nekainuoja (šiaip olandai išvis suvalkiečiams giminė) – tarkime, uosto viršininkas arba pakrantės apsaugos ir muitinės pareigūnai, kurie tokiais tarnybiniais laiveliais kartais dar vaikydavęsi kontrabandininkus ar įvairius “piratus“.
Šiuos laivukus olandai iš pradžių taip ir pavadino jaght schip – pažodžiui, persekiojantis, medžioklinis ar velkamasis (t.y. sekantis iš paskos) laivas. Nors čia vėl grįžtame prie medžioklės ir jėgerių: jaght hond – medžioklinis šuo, skalikas; jaght perrd – medžioklinis pirdūnas žirgas; jaght vogel – medžioklinis sakalas; jaght net – medžioklinis tinklas; jaght horen – medžioklės ragas; jaght stock – medžioklinė ietis.
Ilgainiui ir žodis schip atkrito, tad paliko tiesiog nieko su medžiokle jau nebeturintis žodis jaght, kiek vėliau angliškai pirmąkart užrašytas iš klausos kaip yacht (žr. toliau, kada ir kas pirmąkart paminėjo angliškuose rašytiniuose šaltiniuose!), kuris dabar jau reiškė žvitrų ir lengvą karo, komercijos ar netgi pramoginį laivelį.
Ir taip nutiko, kad tas jachtas, t.y. nyderlandiškuose sėkliuose naudojamus greitaeigius vienstiebius laivukus, kažkodėl pamėgo bendrai visokias pramogas mėgęs Parlamento sprendimu nukirsdintojo Anglijos karaliaus Karolio I sūnus emigracijoje, kiek vėliau po Anglijos Respublikos žlugimo sugrįžęs iš Nyderlandų atgal į Anglijos sostą ir taip tapęs karaliumi Karoliu II (Charles II).
Ko gero, tas užklausęs vietinių čiabuvių dėl visiems valdovams įprastos pramoginės medžioklės jaght – tai ir gavo nukreipimą pramogauti su jaght (arba yacht).
Vieną tų jachtų, patikusių pasiplaukiojus, pavadintą HMY Mary, karaliui asmeniškai padovanojo dar 1660 metais Amsterdamo pirkliai (tai nelaikyta kyšiu, siekiant komercinių eksporto sąlygų palengvinimo, oi – ne!).
Ir būtent šio apolandėjusio karaliaus dėka, jam sugrįžus atgal į tėvynę ir Anglijos sostą, įvyko pačios pirmosios raštiškai užfiksuotos jachtų varžybos ne tik Anglijoje, bet ir pasaulyje!
Tiesa, ši HMY Mary buvo kiek per sena rungtis, tad pirmose varžybose išties dalyvavo naujai pastatytos karališkoji HMY Katherine ir HMY Anne – pastaroji priklausiusi karaliaus broliui Jorko kunigaikščiui Džeimsui (būsimam karaliui Jokūbui II). Matomai, kad karalius norėjo išbandyti, kiek vertos naujosios jachtos, pastatytos jau anglų laivadirbių.
Šios pirmosios oficialios lenktynės įvyko Temzėje 1661 metais spalio 1 dieną nuo Greenwich iki Gravesend ir atgal, kartais vairuojant savąją jachtą ir pačiam karaliui.
Štai ką apie tai yra parašęs William Shakespear amžininkas ir anglų rašytojas bei sodininkas John Evelyn (1620-1706), prišokamai rašęs savo dienoraštį nuo tada, kada studentavo 1640 metais, iki pat savo mirties 1706-aisiais (išversta mano – mano pastabos laužtiniuose skliaustuose):
1-oji spalio, 1661. Aš buriavau su jo didenybe vienoje iš jo jachtų (arba pramoginių laivių) – laivų tarp mūsų nežinomų iki tol, kai Olandų Rytų Indijos Bendrovė šią įdomybę padovanojo karaliui; ir labai puikių burinių laivų. Buvo lažybos tarp jo kitos naujos pramoginės laivės [HYM Katherine], pastatytos kaip fregata [t.y. turinti tiesiąsias bures, įprastines karo laivams], ir vienos iš Jorko kunigaikščio [t.y. Anne]; lažybų prizas £100; lenktynės nuo Greenwich iki Gravesend ir atgal. Karalius pralaimėjo pirmyn dėl priešinio vėjo, bet atsilošė statymus grįždamas. Čia jachtoje buvo įvairių kilmingų asmenų ir lordų, jo didenybė kartais pats vairavo. Jo barža ir virtuvinis laivas dalyvavo. Aš papusryčiavau šįryt su karaliumi grįždamas jo mažesniame laivelyje, ir jis pamalonindamas pasiimdamas mane ir dar tik keturis, kurie buvo kilmingieji, su juo; bet pietavome jo jachtoje, kur mes visi kartu valgėme su jo didenybe. [… – toliau jie aptarė Londono oro taršos valymo nuo kietųjų dalelių problemą ir plėtrą sodų bei parkų, kurie tuomet, skirtingai nuo dabar, buvo labai reti Anglijoje, lyginant su kitomis šalimis, ir karalius paprašė parengti įstatymo projektą pristatymui Parlamente]
O apie pačias jachtas, kurių tokio žodžio iki tol net nebuvo anglų kalboje, kiek anksčiau yra parašęs irgi šiojo amžininkas, kurio dienoraštis gerokai labiau išsamus ir nuoseklus: nuo Admiraliteto bylų tvarkytojo (clerk of acts) iki sekretorių (dabar vadintume “ministerijos kancleriu“) iškilęs, kurio reformos ir leido sukurti britams profesionalų Royal Navy, vėliau ir Karališkosios Draugijos, kurios vienu iš dvylikos steigėjų buvo, narys bei Parlamento narys Samuel Pepys (labai lietuviškai skambanti pavardė, nors tariama Pypsas):
Jo 1660-1669 metais rašyti dienoraščiai yra ir dabar istorikams neįkainuojamas to meto liudininko aprašymų dokumentas, minintis ir Juodąjį Marą 1665-aisiais (labai įdomu paskaitinėti koronaviruso pandemijos kontekste), ir Antrąjį Anglų ir Olandų karą 1665-1667 metais (karas jachtų lenktynėms nesutrukdė), ir Didįjį Londono Gaisrą 1666-aisiais.
Būtent Samuel Pepys palikti kiti oficialūs dokumentai leidžia susidaryti dar ir aiškų vaizdą, kiek tuomet išvis kainavo tokių jachtų statyba, jų įrengimas ir išlaikymas, nes šių visa finansavimo apskaita, rangovų priežiūra ir medžiagų užsakymai ėjo būtent per jo rankas.
Tarkime, Samuel Pepys padarytas dienoraštyje įrašas 1660 metų lapkričio 3 dieną, kuomet buvo pirmąkart (!) anglų literatūroje paminėtas žodis yacht – dar kone metai iki jų pirmųjų lenktynių, aprašytų John Evelyn aukščiau:
“sąmata pagal Peter Pett [šiam anglų laivadarbiui karalius užsakė pastatyti pirmąsias “tautines“ jachtas – mano past.] dėl naujos 8 tonų jachtos statybos karaliui Deptforde; iš viso 1335 svarai sterlingų“
Ir štai dar vienas įdomus jo dienoraščio įrašas jau 1661 metų rugsėjo 14-ąją, kelios savaitės iki pirmųjų lenktynių, kuriame jis įvardina jau esant 4 (!) jachtas (čia irgi mano komentarai laužtiniuose skliaustuose kontekstui suprasti):
“…bet prieš mums papietaujant, ateina seras R. Slingsby [pulkininkas Robert Slingsby buvo laivyno apskaitos kontrolierius, kitaip – finansų auditorius, rojalistas, iki monarchijos atstatymo Parlamentui atsisakęs tarnauti Sandraugos ir Anglijos Respublikos laikais, trumpai kalintas, po to įstojęs į rojalistų kariuomenę; nuo šio S. Pepys įrašo, deja, mirė jau kitą mėnesį 28-tą dieną] ir jo ponia, ir dar nemenka šutvė kartu, kad paimtų mano žmoną [Elizabeth – ji paskatino rašyti dienoraštį, ir jai mirus, Samuel Pepys gedėjo, į tarnybą 3-4 savaites nėjo ir dienoraščio rašymą, deja, po to nutraukė] ir mane į baržą parodyti jiems karaliaus [vietinės statybos HMY Katherine – Karolio II] ir kunigaikščio [vietinės statybos HMY Anne – jo brolio Jorko kunigaikščio James, kuris vėliau tapo Anglijos karaliumi Jokūbu II ir Škotijos karaliumi Jokūbu VII, ir, kaip katalikas, šis buvo prakutusio elito nuverstas 1688 metais per taikią Šauniąją Revoliuciją, Glorious Revolution, kada Anglijos sostą užėmė olandijos karalius Vilius Oranietis – taip anglai importavo iš olandų buržuazinės visuomenės know-how, įskaitant Anglijos Banko sukūrimą, kas padėjo po to finansuoti karus prieš prancūzus] jachtas [t.y. senosios iš olandų parplukdytos ir olandų statybos HMY Mary ir HMY Bezan – pastaroji buvo skirta karaliaus broliui Jorko kunigaikščiui].
Tad aš buvau priverstas palikti savo dėdę ir brolį Tomą pietaujančius, ir eiti su šiais, ir mes turėjome didelį malonumą, matydami visas keturias jachtas, t.y. tas dvi ir dar dvi olandiškas. Ir po to namo vėl, ir po parašymo laiškų išsiuntimui paštu, į lovą.“
Dar po dviejų metų įvyko jau ne šiaip privatus karališkas prisilakimas lenktyninio paburiavimo proga, bet oficiali pirmoji atvira jachtų regata Anglijoje, nes, kaip matėte aukščiau iš flamandų dailininko paveikslo, kone trimis dešimtmečiais anksčiau taip varžėsi savo jachtomis juk ir patys olandai, tačiau platesnių rašytinių šaltinių, kas tokie ir kaip ten vyko, nerasta, todėl jachtų sukūrėjai pirmųjų jachtsmenų (pramoginių buriuotojų) vardą ir perleido anglams.
Juk toks laivų varžybų įvykis 17a. pradžioje buvo labai retas, nes laivai naudoti pagal paskirtį ir ne pramogai (netgi HMY Mary spėjo dar patarnauti ir Airijos laivyne, pavaldžiam, aišku, Anglijai) ir net nėra visiškai tikra, ar tame aukščiau pavaizduotame paveiksle tos jachtos išties varžosi, ar dailininkas tiesiog taip išreiškė jų dinamišką konstrukcinę prigimtį, kaip tą lenktynių vaizdą mes suvokiame tik dabar.
Va todėl tie anglai su savo tautišku įpročiu lažintis dėl visko ir iš to daryti varžybas oficialiai taip ir atima pirmeivių laurus iš pačių olandų, kurie šias jachtas jiems (ir visiems pasaulyje) padovanojo.
Todėl taip ir Anglijos karalius Karolis II laikytinas tuomet ir pirmuoju pasaulyje oficialiu buriuotoju (t.y. tą praktikavusiu pramogos labui), turėjusiu šio jį užkabliavusio hobio pasekoje dar apie 27 jachtas be šios jo oficialia pirma jachtą vadinamos HMY Mary.
Bendrai istorikų jo valdymo laikotarpis, po niūriojo puritoniškojo Oliverio Kromvelio respublikos, laikomas vienas smagiausių Anglijos istorijoje (nors va, praėjus metams po regatos, 1662 metų spalio 17 dieną anglams istorijoje svarbų Dunkirką, užimtą 1658-aisiais, šis karalius vis tik pardavė prancūzų karaliui, savo pusbroliui Liudvikui XIV – per brangus malonumas iždui buvo), o pats valdovas dėl jo viešai propaguoto hedonizmo, kuriame, mūsų dabar džiaugsmui, atsirado vietos ir buriavimo pramogai, amžininkų pramintas Merry Monarch – Džiaugsminguoju Valdovu. Mes gi pramintume dar ir Sailing Monarch – buriuojančiu valdovu.
Dar viena pirmųjų Karolio II lenktyninių jachtų iš to likusių 27 jachtų turėto laivyno yra įvardinama HMY Jamie, kurią jis taip pavadino ne pagal brolį, bet pagal savo vyriausiąjį nesantuokinį sūnų James Scott, 1-ąjį Monmouth kunigaikštį, o paskutinė iš jo jachtų buvo pavadinta HMY Fubbs – karaliaus meilužės Louise de Kéroualle garbei (išvertus iš senovinės anglų kalbos fubbs reiškia “rubuilė“).
Nesistebėkite per daug, nes su žmona karalius oficialiai vaikų neturėjo, tačiau jis pripažino visus savo nesantuokinius vaikus, o ir Anglijos bei Škotijos sostą todėl perleido jaunesniam aukščiau šio buriavimo pramogose paminėtam broliui.
Beje, iš Olandijos sugrįžęs gi jis užsakė savų anglų laivadirbių jam ir jo žmonai Katherine iš Branganzos ta proga pastatyti šioje Samuel Pepys dienoraščio ištraukoje tą paminėtąją greitesnę HMY Katherine – šitaip pavadintą savo žmonos, kuriai toji jachta, sako, labai patikusi, garbei.
Ir va šioji jachta pasekoje tapo prototipu visoms kitoms sekusioms po jos Temzės lenktyninėms baržoms.
Ir kas įdomu, tai šiuo vardu pavadintame St Katherine’s Dock Londone dabar yra jachtų uostas, paverstas iš prabangiausių prekių importo dokų (priekoniai, dramblio kaulas, brangūs metalai), iš kurio dažniausiai startuoja ir pasaulinės regatos – tame tarpe ir sero Robin Knox-Johnston organizuojama Clipper Round the World Race.
Beje, Samuel Pepys paminėjęs savo dienoraštyje ir apie pirmąsias jau jūrines jachtų lenktynes, kurios įvyko, nepatikėsite, tarp karaliaus užsakyto eksperimentinio sero William Petty pastatyto 1662 metų rugsėjį katamarano (dienoraštyje vadinamo dviejų kylių, t.y. dviejų korpusų laivu) The Experiment ir trijų kitų greitaeigių laivių – karališkasis katamaranas lengvai šias varžybas 1663 metų sausio 12 dieną Dubline, kur bazavosi, laimėjo.
Jau po pusmečio savo dienoraščio įraše 1663 metų liepos 31 dieną Samuel Pepys pasirengęs lažintis dėl laimėjimo, kuomet šis katamaranas The Experiment laimi £50 piniginį prizą prieš greičiausią karaliaus pašto laivą nuo Dublino Airijoje iki Holyhead Velse. Startavus kartu ir lenktyniaujant atgal, The Experiment atplaukė penktą vakare, kai pašto laivas ne anksčiau kito ryto aštuntos, sukeldamas netgi spėliones, ar nepaskendo pakeliui.
is eksperimentinis katamaranas tiek aplenkė savo laiką, kad tik praeito ir šio tūkstantmečio sandūroje vėl jūrose ėmėme tokio tipo laivus bandyti ir pritaikyti ne tik lenktynėms.
* * *
Taigi, turime nustatytą pirmąjį oficialųjį buriuotoją, pirmąją pasaulyje jachtą ir netgi oficialią datą, vietą ir jachtų pavadinimus pačių pirmųjų jachtinių lenktynių, ir netgi pirmąsias jūrines varžybas bei pirmąjį lenktyninį katamaraną.
Ir dabar galime eiti prie pradinio šių įrašų ciklo klausimo, kaip gi nutiko toliau su šia jau išplitusia pramoga – o kuris gi tuomet jachtklubas yra pirmasis pasaulyje?
Ir apie tai – jau kitoje dalyje!
Ahoy!
Ir ačiū ne tik skaitantiems ir komentuojantiems, bet ir paremiantiems šį mano rašymą per paypal ar ebank čia.
