Regata Lietuvoje – tik pačių skęstančiųjų reikalas?

Aš regatomis mažai domiuosi – praktiškai, nesidomiu visiškai: kaip beprasmiu vienadieniu užsiėmimu, nes matuotis škertikais galima įvariais būdais, iš kurių pats tiksliausias yra išties išsitraukti ir pasimatuoti, o ne ieškoti kitų kompensacinių mechanizmų.

Na, nebent regata kažkaip turi naudos ar įtakos marinistinės kultūros vystymuisi ir sklaidai visuomenėje. Išvis, manau, biblijinė frazė “iš dulkės į dulkę, iš pelenų į pelenus“ privalo būti papildyta trečia dalimi – “iš jūros druskos į jūros druską“. Bet čia aš jau nuklystu į vizijas, misijas bei strategijas.

O dera užklysti link įvykių, kurių aptarti nenorėjau ne tik dėl to, kad tuo metu nerašiau šio tinklaraščio, bet dėl savų asmeninių priežasčių – kai kurie dalykai smirdi iškart, ir net kai juos apšlaksto Channel No.5 kvepalais, tai savo esme jie nuo to nepasikeičia. Nosį galima apgauti, bet kas buvo organine trąša – tas taip ir liks. Todėl nesinori rašyti apie tai, kas sukelia ne tik man žmogiškai natūralų pasibjaurėjimą, nors, sutinku, žemės ūkyje kažkam naudą neša – kalbant tiesiogine ir perkeltine prasmėmis.

Bet čia – irgi skonio reikalas (šiaip aš žemės ūkio nuo vaikystės nekenčiu – ačiū Landsbergiui už sugriautus kolhozus!), nes juk ir apie Burinį Lochatroną anuomet į komentarus subėgusių “advokatų“ šutvė turėjo, pasakykime taip švelniai, savitą nuomonę, nors iš IYT mano gauti dokumentai aiškiai įvardino, kad tai yra neteisėta veikla, prisidengiant šios vienos iš trijų svarbiausių pasaulyje buriavimo mokymo organizacijų vardu (paprasčiau tariant, sukčiavimas vulgarus pagal visas sovokines paniatkes).

Tai gal nieko stebėtino, kad ir šįkart kai kurie anų laikų herojų vėl išlindo – matomai, žmogaus prigimties išties nepakeisi. O ir kas aš toks, kad suaugusius diedus auklėčiau? Įrašas juk ir skirtas ne jiems.

***

Aš kalbu šįkart apie 2018-uosius metus, kuomet Stepono Kudzevičiaus vardo regatoje, žinomoje iki 2016 metų dar kaip Rudeninė Baltija, įvyko iki šiol precedento lietuvių regatose neturėjusi ir, tikiuosi, neturėsianti nelaimė, kuomet dvi laivės – Esox ir Defiance – buvo nevaldomos išmestos bangų į krantą, ir pastarosios laivės trys įgulos nariai, įskaitant patį škiperį (liet. burvedį), žuvo.

Per praėjusius metus jau buvo išnagrinėtos šių žūčių priežastys (o spaudoje aprašyta čia), kaip ir buriuotojai išsidiskutavo, vienas kitą linksmakočiais diskusijose apšėrė arba prilaikino nuomonę palaikančius. Kuo čia dar man, nieko nesuprantančiam apie vietinius buriavimo papročius, su savo dviem svariais pensais (ša, husarai – čia tokia britų moneta kaip mūsų centas!) kištis?

Dalis kaltės tenka išties patiems žuvusiems, o ne kad vien tik oro sąlygos privedė prie nelaimės (Rudeninė Baltija nuo pat sukūrimo pradžios 1994 metais buvo laikoma atšiauria dėl to meto Baltijos ir sezoninio oro sąlygų):

  • ir priimti klaidingi sprendimai (bet tai kas lenktynėse mažina laivės greitį, sumažindamas burių plotą, tarkime?),
  • ir netinkamas arba netgi nemokšiškas gelbėjimosi bei saugos priemonių naudojimas ar nepanaudojimas (pakištos po drabužiais, todėl neišsiskleidę; nepravertas diržas tarpkojyje, dėl ko išsinerta; nenaudoti saugos diržai, dėl ko iškrito per bortą, ir pan.),
  • ir net rastas alkoholis kraujyje (kurio kiekis, bet tik mano nuomone, nebuvo esminis tiems įgulos sprendimams, tačiau galėjo tikrai dar prisidėti prie akumuliuotos netinkamų įvykių sekos, privedusios prie nelaimės).

Tačiau prie visų išvardintų priežasčių, aš taip pat manau, nėra įvardinti vis tik ir atsakingi, kad šie žuvę žmonės išvis nusprendė rizikuoti ir verčiau žūti (sic!), bet “pabūti tikrais vyrais“ ir sudalyvauti šioje LBS įskaitinėje (!) regatoje. O gal jie kaip tik nenutuokė, kam išvis pasirašė?

Atvirkščiai – organizatorius, panašu, siekta tais tyrimais tik išteisinti, atleidžiant nuo bet kokios atsakomybės ir visą kaltę suverčiant patiems žuvusiems.

Tai aš jus sveikinu – tikrai pavyko. Na, ne pirmas kartas, kada taip nutinka šioje post-sovietinėje erdvėje, tiesą sakant, o ir šalis maža – švogerių respublika™.

Ne, nu taigi mums tikrai tikrai viskas aišku – gi vsio zakonno ©, ir organizatorius nuo atsakomybės atleidžiantį niekinį dokumentą “kapitonai“ juk irgi pasirašė, ką yr, nu?

Ir nors aš nesu sportininkas, bet kažkaip net maniškiuose kovos menuose, kai jie tampa sportu, yra sudaromos svorio kategorijos, ir visokie lengvasvoriai entuziastai nelenda į absoliučią sunkiasvorių, kaip ir mėgėjai varžosi atskirai nuo profesionalų, ir pan. – jos išties šiuo atveju būtų ne apie laivių handicap balą ar vaterlinijos ilgį bei kokį koeficientą santykių su burių plotu ar rumpelio (ša, išdykėliai olandai!) ilgiu.

Gal LBS regatų šulams derėtų vis tik pagaliau suskirstyti ir savo renginius į kelias sudėtingumo kategorijas (net SSRS laikais sportiniai turistai, alpinistai bei upių plaustininkai – raftininkai, tokius skirstymus turėję), ir į tokias, kaip Rudeninė Baltija, neturėtų išvis patekti bet kas norintis, formaliai, suprask, atitikęs minimalius reikalavimus, nes turi kažkokį išduotą LBS “kvalifikacinį“ popierėlį, atliktus ORC apmatavimus ir susimokėjo startinį regatos mokestį, kartu dar pasirašydamas, kad pats už viską atsakingas.

Ir jei jau buriavimas Lietuvos Buriuotojų Sąjungai yra iš esmės vien tik sportas, tai kitąkart pagalvoji, kad kvalifikaciniai atskyriai sovietmečiu gi turėjo kažkokią logiką, tad jei minėtoji LBS iš esmės yra ne apie yachting, o vis tik Goskomsport tradicijų pratęsimą, tai metas gal kažką patiems nuspręsti ir apsispręsti dėl reglamentavimo, atrūšiavus savo sportininkus buriuotojus pagal kvalifikacijas?

Bet ką aš žinau – aš ne specialistas (o specialistų sąrašą vardais galima paskelbti?), man taip iš šalies šis reikalas matosi.

***

Dar matosi ir tai, kad oro sąlygos daugumą tokių laivių, nepriklausomai nuo jų “kapitonų“, turėtų organizatorių nurodymu suvaryti į uostus, ir ten marinos bare prie romo taurės leistų kirkinti vietos marytes.

Netgi ne konkrečios šios regatos, tokiu sezonu istoriškai ir rengiamos, pasitaikanti (nes orą – kaip dievai duos) akivaizdi bėda – juk dar patyrę (čia tie, kurie išgyveno pakankamai, kad patirties jau turėtų) buriuotojai žino, kad priešinis į Klaipėdos uosto vartus pučiantis vėjas nuo jūros sukelia mažiems laivams pavojingas “žudikiškas“ stačias bangas. Juk ir jūrų skautų laivės Budys žūtis – viena iš tokių nelaimių, kur šis veiksnys, net prie to meto neprailgino šiaurinio molo, irgi įtakos turėjo, ir apie ką yra parašyta LBS aprobuotame mokymui vadovėlyje “Buriavimas“, kurio sudarytojas Artūras Dovydėnas.

Jis, beje, apie tai irgi pasisakęs, kiek girdėjau (tik gaila, kad to žmogaus aklas pavydas ir angažuotos paikos ambicijos neleidžia mums bendrauti – aš vis tik esu jo KBM 10-tos laidos absolventas, dėl šios patirties turintis tik teigiamus prisiminimus, tai čia iš mudviejų tik man ir tegaila, matomai).

Nors, aišku, visi čia po laiko protingi (aha, kaip aš čia) kažką vertinti ir patarinėti, jei dar iki tol nepasimokę iš kitų padarytų klaidų.

Tačiau elementarios fizikos žinios gamtoje tą, atrodytų, irgi sako, jei esi vietinis (su angl. local knowledge!) buriuotojas: uosto vartai savo molais siaurėja, tad pagal Bernulio dėsnį Dangės ir Nemuno srovė, ištekanti per uosto akvatoriją į jūrą, pagreitėja (antras Niutono dėsnis primena, kad šiuo atveju prie tos pačios masės vandens, bet didesnio greičio, stiprumas irgi išauga… ir dar ten kažkaip netgi “kvadratiškai“), o vėjas iš vakarų įpučia tuomet į šias pagreitintas molais žiotis priešinę bangą, kuri “užstringa“, ir tuomet grumiasi išeinantis marių vanduo su pareinančiu jūros.

Klaipėdos uosto vartų schema jūrlapyje – iš Klaipėdos Universiteto studijos “Baltijos jūros krantų erozijos problemų analizė ir sprendimo būdai. Lietuvos mokslų akademijos Paslaugos pirkimo sutartis Nr. ESF-018-011“.

Aš tokį reiškinį stebėjau ne tik Londone, kai Temzė tekėdavusi dukart paroje prieš savo natūralią srovę, bet ir saugiai nuo molo Littlehampton’e, kur Arundelio vanduo susiduria su ateinačiu iš jūros (anglų Kanalo arba prancūzų Lamanšo) potvynio vandeniu, ir toje kilusioje makalynėje, pagalvojau, būti su mažu laiveliu niekaip nenorėčiau netgi geru oru.

Atrodytų, Baltijos buriuotojai lietuviai turėtų apie šiuos uosto spąstus irgi žinoti, kada ir prie kokių oro bei vėjo krypties ir stiprumo sąlygų geriau uosto vartų prieigose nesimalti ir rusiškos ruletės prašoksiu-apsivošiu nežaisti. Apie seminarus, rengiamus ta tema, aš duomenų irgi neturiu, tai nieko nepatarsiu, kur praeiti teorinį bei praktinį apmokymą. Ir kas to moko. Jei išvis moko.

Kaip ir nemačiau Klaipėdos locijos buriuotojams, kur būtų perspėjimas apie tai (įtariu, nemažai užsieniečių taip perspėtų laikytis išvis atokiau nuo Smiltynės ar Pilies uostelių).

Nes jei tuo pasirūpintų dar ir Klaipėdos uosto atsakingi už mažosios laivybos saugumą pareigūnai, kuriems, kaip pacitavo vienas kolega radijo komunikaciją, “šitos [jachtos] mandavoškės laivams tik ant kelio uoste painiojasi“, tai būtų jau po metų (!) išvengta ir tokioms pačios nelaimės su dviem žuvusiais lenkais  iš taip pat į pakrantę išmestos vertusios prie uosto vartų ir tapusios nevaldoma Lilly W ir 2019m. rugsėjo 15d. (na, irgi savotiškai čia “rudeninė Baltija“, aha).

Tai svečiai, tarkime, patys kalti, kad taip jau lenda pas mus. O ką vietiniai? Šie, suprask, viską ir taip “savaime juk žino“? Nes juk ir regata tokiam sezonui ir jo galimam orui organizuojama, ir regatos organizatoriai tokiems jiems suvokiamiems ir “visiems dalyviams žinomiems (?) netikėtumams“ pasiruošę, turi organizacines procedūras. Ar išties viskas tik banaliai pastatyta be jokios atsakomybės ant sėkmės ir azarto?

Tačiau kad ir kokius popierius pasturgaliams prisidengti gausi iš azartiškųjų savižudžių, o vis tik priimti sprendimą leisti ar neleisti startuoti kai kuriems užsirašiusiems tavo regatos dalyviams – deja, tik regatos organizatorių ir konkrečiai vyriausiojo regatos teisėjo prievolė ir teisinė (tik gal ne Lietuvoje?) atsakomybė.

Nebūtų šios “rizikos grupei priklausantys asmenys“ (sic!) čia startavę – nekiltų ir klausimas, kodėl jie iškrito, ir po sekančio klausimo, kodėl gi iškrito, bet dar ir iškritę paskendo, taip pat išplaukiančio (no pun intended) šio klausimo, kaip ten jie išvis tokiu metu atsidūrė ir ką ten veikė, irgi nebekiltų. Tyrimo išvadose, kiek sprendžiu iš pateiktos vertinimo išvados, tai ji eina nuo kito galo – skęstančiųjų reikalas visa tai.

Tai kaip ten apie tą regatos organizatorių veiksmų planą tokioms situacijoms, ar numatytas procedūras, kada nutraukiama regata ar apribojamas startavimas?

Ne, negirdėjome.

Ai, nu tai išgelbės SARSo sraigtasparniai, jei ką.

***

Ne maži vaikai, sakote?

Taip, tikri vyrai™. Kai kiti “tikri vyrai“ šiems dar ir sako, kad koks tu jūrininkas, jei vėjo (kurio LBS šūkyje linkima triskart, kai paprastai pasaulyje linkime saugaus plaukiojimo ir bent septynių pėdų po kyliu) bijai ir prarasi svarbius (?) taškus nacionalinėje LBS įskaitoje.

Ar neprarasi? Tai tuomet išties – belieka tik škertikais klastingai besimalančioje jūroje matuotis, aha. Ir tuomet – kuo čia dėtas vyr.teisėjo Valiaus “Rublio“ Bogūno neįgalumas vykdyti savo pareigų?

Tuomet – tikrai niekuo. Tuomet – tik man čia vienam ir šlykštu. Tuomet – tik aš ir atsiprašau jo, aukščiau nepagrįstai sukėlęs abejonių dėl jo sąžinės ir kompetencijos. Comme il faut.

Šaunuolis jis! Dar ir SOLAS (gelbėjimo jūroje!) kursus rengia, būsimiems profesionaliems jūrininkams dėsto, kursų baigimo pažymėjimus išduoda. Nu valio, Valius, valio.

Todėl visiškas sutapimas, kad pernai Rudeninė Regata net neįvyko. Kaip rašo regatos.lt puslapis – “dėl mažo dalyvių susidomėjimo“.

Kažkodėl nepanoro žmonės rudeninėje jūroje prie uosto vartų, matyt, skęsti vardan abejotinos garbės, prižiūrimi va tokio kvalifikuoto vyriausiojo teisėjo, rengiančio saugaus “skendimo“ kursus.

Gal netgi savotiškai nebyliu savo boikotu taip jie parodė savo požiūrį, ir ką jie apie išvadas bei organizatorius galvoja. Ai, be abejo, formaliai, aišku, čia varžybos juk susidubliavo, aha.

Bet juk tai, kad pasirinko kitas, o ne šias – irgi simboliška.

Šatlinis https://skipperltu.wordpress.com/2020/02/06/regata-2/

Autorių galite paremti per PayPal

Egidijus Nasevičius

Parašykite komentarą