..laivai, žmonės, tolimi kraštai.

Laivai, žmonės, tolimi kraštai

Atsiprašau ponai, kur čia muitinė?, klausiu pakelės medžio pavėsyje stoviniuojančių niekoneveikiančių vyrų. – Aš žinau, einam parodysiu, pasisiūlė aukštas sausas juodaodis vyras. Reikia eiti ten, pamojo ranka. Apžėlusia gatve su išlaupyto grindinio liekanomis nusekėm jam iš paskos. – Iš kur jūs?, jūs vokiečiai ar rusai?, paklausęs mūsų tarpusavio šnekų bandė susigaudyti geografijoje. Sužinojęs kad iš Lietuvos man regis nuliūdo. Mano vardas Felippe, tare tyliai tiesdamas ranką. Vyt, Dom, Sol.. A, vistiek neprisiminsiu, numojo ir čia pat susikišęs du pirštus į burną garsiai sušvilpė pravažiuojančiam automobiliui. Pamojo abiem rankom. Vairuotojas sustojo. Pasuko automobilį į mus. Custom, matau užrašyta ant durelių. Viduje sėdi muitininkas. – Čia jūs, tie iš laivo?, klausia. Mes, mes. Mes jums skambinom. Eikite atgal į uostą ir laukite manęs. Greitai atvyksiu..Šalia uosto vyksta kažkoks sujudimas. Minia žmonių garsiai šūkauja ir grasina iškėlę kumščius į orą. Vyksta nedidelis maištas. Visi aplink ima greitai bėgioti kažką šūkaudami garsiai, tikra sumaištis. Kas čia, klausiu savo gido? – Nieko, sako, einam į supermarketą. Nusekėm iš paskos. Supermarketas atrodo kaip kalėjimas, visas apjuostas aukšta tvora. Viršuje spygliuota viela. Galima trumpam užsidaryti vartus ir palaukti pagalbos. (iš kur ta pagalba?) Apsimestinai nerūpestingai greitai visi sueinam į kinietiškų prekių rojų. Vaikštau tarp buityje naudingų daiktų ir ausis ištempęs klausau kas vyksta už plonų šiferinių sienų. Bet nieko. Garsai nurimo, minia išsisklaidė, galima ramiai eiti toliau. Ta proga už nedaug pinigų nusiperku marškinėlius su PNG simbolika ir alaus kioske už papildomai suvirintų grotų. Gyvenimas gražus kur bebūtum..

Vytas Palavinskas

Parašykite komentarą