Venecijos kerai - jau tik prisiminimas...

Pernai Ramunės pasiūlyta kelionė  jachta į Veneciją  įvyko š.m. gegužės 19-29 d .7 žmonių ekipažas į lauktą kelionę išsiruošė 19 d. popietę. Ilga kelionė per Lenkiją, Čekiją, Austriją, pakeliui aplankant Postojnska jama urvus, neprailgo. 20 d. vakare mes jau buvome Slovėnijoje, Portorožo mieste. Gerai išsimiegoję, ryte nekantravome pamatyti savo laivą, kuris savaitei taps mūsų namais. Prieplaukoje negalėjome atitraukti akių nuo spec.technikos, aptarnaujančios laivus, o ir pačių laivų įvairovė, dydis, prabanga traukė smalsius mūsų žvilgsnius.Tik vakarop atsivėrė  Sun Odyssey 43 DS durys, susinešėm savo gausią mantą ir iškart apiplaukėm Portorožo pakrantes. Ryte leidomės link Italijos krantų. Pirmas sustojimas Lignano kurorte. Ilgai vaikščioti po miestą nesinorėjo, nes +30C pakirto jėgas. Naktį praleidome netoli kranto išmetę inkarą.Vakarinės Lignano šviesos ir žvaigždėtas dangus suteikė romantikos, švenčiant Antano N. gimtadienį.Turėjom net improvizuotą tortą su žvakutėmis, kurias ,tiesa, atstojo degtukai...

Ankstų rytmetį motoro ir burių pagalba toliau judėjome link Venecijos. Atrakciją sukėlė kelio ženklai vandenyje, tik jūra rami rami,o saule negailestingai "glamonėja" mūsų pečius, džiaugėmės pasiekę 2 mazgus, Danui vis nekibo tinginiaujančios žuvys...

Valio!!!, Venecija jau matosi, jau mes ir judrioje vandens "magistralėje". Mūsų kapitonas Antanas Milvydas virtuoziškai praplaukė kanalu, kur dūzgė motorinės ir pripučiamos valtys,vandens autobusai, keltai, jachtos ir didžiuliai keliolikos aukštų laineriai .Venecijos grožis iš šono -"afigenai". Dožų rūmai Šv.Morkaus aikštė, kitoje kanalo pusėje San.Žoržo sala, apšviesta vakarėjančios saulės -neišpasakytas grožis,vos spėjom grožėtis ir užfiksuoti fotoaparatais.

Pavakarieniavę išėjome i naktinę Veneciją. Ji, turbūt ,nemiega visą parą, nes žmonių visur knibždėte knibžda net ir vėlų vakarą, norėjosi ilgai ilgai vaikščioti siaurom gatvelėm ir liepteliais, bet laukė sunki ateinanti diena. Kėlėmės anksti, šiluma  ir drėgme alino iš pat ryto, o smalsumas vedė į Venecijos įžymiąsias vietas. Sako, jei neplaukei gondola, tai nebuvai Venecijoje. Mes buvome ir gondola plaukėme siaurais miesto kanalais-gatvelėmis. Dieną užbaigėme pasiplaukiodami savuoju Sun Odisey...

Trečiadienį švartavomės Murano salos centre. Įspūdinga mažoji Venecijos kopija.Visur raibuliuoja gaminiai iš žymiojo murano stiklo, nuo pačių smulkiausių suvenyrų iki didžiulių skulptūrų. Pasigrožėję ir nupirkę lauktuves, pasukome atgal link Slovėnijos. Naktis  ramiame Chioggia kaimelyje, dar kita -vėl ant inkaro prie Lignano, penktadienio ryte -vėžlio greičiu link Triest. Jūra vis rami, o mes nuvargę nuo karščio. Pora valandų pasižvalgėme po  San Rocco miestelį ir leidomės į paskutinį kelionės etapą iki Portorožo. Fotosesija, hmmmm kažko skarelė ėmė labai pleventi, ei, vejas, pagaliau mes buriuojam! Debesys žada audrą ir lietų, visų akys žiba, norinčių stoti prie šturvalo-eile.7 mazgais lekiam pirmyn, smagumėlis. Ir ko tas vėjas tik dabar, jau visai kelionės pabaigoje, įsilinksmino? Bet džiaugėmės ir tuo. Kelione puiki, nuplaukėm 192,48 jūrmyles, įspūdžių daug, C vitamino nuo juoko prisigaminome tiek, kad iki rudens pakaks. Liko prisiminimai ir noras vėl į jūrą...

Dėkojam nepailstančiam, visada žvaliai nusiteikusiam, buriavimo vingrybėmis dosniai besidalijančiam kapitonui Antanui Milvydui. Dėkingi ir jo "dešiniajai rankai", budriajai Irutei Žičkuvienei. Ačiū visai komandai.

Iki kito buriavimo.

Kelionės įspūdžiais dalijosi Laima