Buriavimo ypatumai svečiose šalyse.
Esu senas buriuotojas, jeigu akcentuoti žodį senas. Kita vertus, tarp pasaulio valkatų jaučiuosi jaunas. Penkiasdešimt su pliusu, ne tas amžius, kai galėčiau pasakoti, kaip buvo anksčiau (gerai) ir kaip yra dabar (blogai). Negalima lyginti, bet palyginkim..
Viskas yra brangu. Visada buvo brangu, tik anksčiau mažiau uždirbdavom. Tavo brangus laivas, raudonos burės ir raudonmedžio rojus, kaip mano jachtą aprašė tūlas kriminalinio pasaulio metraštininkas, niekam nebedaro įspūdžio. Net ir kažkokioje geografijos vadovėlio pamirštoje naujosios gvinėjos saloje esi įdomus vietiniams tik kaip netikėtas pajamų šaltinis, ar negudrių paslaugų pirkėjas. Pirmiausia siūlo kokosus/ananasus/bananus, paskui vietos alkoholį (visi jūrininkai alkoholikai, patikėkit), dažnai nelegalų seksą, dar vėliau numoja ranka, keliauk iš kur atplaukęs.. Kainos kaip kainos, stebina kainos/kokybės santykis (čia aš apie kokosus ir bananus) ir nuolatinis pažadas, kad visk tvarko dėdė, brolis, artimas giminaitis, galų gale draugas. Tikėk manim, bičiuli. Tikėk ir mokėk..
Viskas draudžiama. Pavyzdžiui lakuoti laivo bortus iš valtelės tarp aplink plūduriuojančių šiukšlių yra ekologinis/suprask/kriminalinis nusikaltimas. Nesvarbu, kad respiratorius ant nosies ne apsaugai nuo koronaviruso, o nuo aplink tvyrančios smarvės, dirbti draudžiama. Vietiniams galima, geriau kreipkis į vietinius ir suprasi, kaip pietryčių Azijoje tvarkomi reikalai, bet kainuos.
Draugauk su kinais. Ne su visais, jų per milijardą, išsirink vieną, bet gerą. Geriausia kokį smulkų verslininką. Jis pažįsta pusę pasaulio, padės tau bet kokiu klausimu, išspręs visas problemas ir dar pavaišins cigarete. Sutvarkys sugedusius variklius, pasiūs plyšusias bures, gaus bet kokią detalę net nepaklaus kas tas furleksas? Tik duok prekės kodą ir jei nori, aprašymą, bet nebūtina.. Galima draugiškai pasiderėti..
***
Šaltinis: https://www.facebook.com/vytas.palavinskas/posts/10158066382371598
