Bendrabučio taisyklės.

Laive taisyklių sąrašo neturime, tiesiog su metais nusistovėjo tam tikros elgesio, mandagumo ir savitarpio pagarbos normos. Ne iš karto atsitiko, būdavo nesusikalbėjimo, konfliktų ir barnių. Muštynių nebuvo, nors visokių esu girdėjęs.
Mano pirmo karto instruktažas elgesio tema buvo paprastas, nebūk Gnyda ir viskas bus gerai. Negalėčiau apibūdinti žodžio gnyda, kažkaip pakeliui susigaudžiau. Pirmasis kolektyvas kalbėjo estiškai, rusiškai liežuvį laužė dėl manęs tik tam, kad nestabdyčiau. Beliko gražiai elgtis, tikriausiai sekėsi, nes vėliau keletą metų plaukiojau su ta pačia komanda, estų kalba pramokau pagrindinius buriavimo terminus. Vieninteliai sportiniai medaliai gyvenime gauti už buriavimą, komanda susigrojusi buvo.

Vėliau lankiau paskaitas, kuriose supažindintas su buriuotojo elgesio kodeksu (pasirodo toks egzistuoja), išmokau taisyklių ir stropiai laikiausi, visi laikėmės: marinose nuolat sveikindavomės su kolegomis, žiūrėdavom tvarkos ir tylos, muzikos klausydavom tyliai, linksmybių pagauti garsiai dainuodavom juodąją orchidėją. Kaimynus gąsdinom ne tik daina, labiau nuolatiniais bisais, žodžių dabar nepamenu, bet parepetavęs sudainuočiau. Pagalbą prišvartuoti atvykusį laivą teikdavom neprašomi. Graikijoj ir Italijoj gavom pastabą, kad nėr ko čia lįst, tam darbui pasamdyti atsakingi darbuotojai. Dažnai perklausdavo, iš kur atvykot? Nežinomos šalies trispalvė po dešiniu zalingu išdidžiai pleveno pakrantės vėjuose, komanda šauni ir susitelkusi, kaimynams didesnę nuostabą keldavo įgulos skaitlingumas. Susiraukęs vokietis palygino su hitlerjugendu čigonų tabore, bet tarpusavyje sutardavom. Ankštose kajutėse trindamiesi šiknom su nepažįstamu likimo draugu sugebėdavom sugyventi. Su retom išimtim.

Mūsų laive taip pat bendrabučio taisyklės, visai nedaug, bet jos mūsų. Be įprastų pagal nutylėjimą, pirma, svarbiausia: kiekvienas protingas turi teisę į kvailystę (jeigu klaida ne kritinė). Todėl neklausinėk, kodėl tu taip pasielgei, kas tau užėjo ir pan. Klaida, jeigu ji nepiktybinė padaryta neturint logiško paaiškinimo atleistina. Žinoma, situacijų būna įvairių, materialūs nuostoliai turi būti atlyginti, svarbu, kad kvailystės nesikartotų, todėl tokią teisę turi tik protingi, atleisk Martynai.

Antra taisyklė: po savęs palikti kuo mažesnį pėdsaką. Praktiškai atrodo taip: pabudai – susitvarkei gultą taip, kad bet kuriuo metu bet kas galėtų pasikloti. Pavalgei – išplovei indus, sutvarkei stalą, utilizavai atliekas. Padirbėjai, sutvarkei įrankius ir darbo vietą ir t.t. Pasistenk gyventi laive taip, kad laivas plauktų numatytu kursu, o tavo veikla rezultato labui būtų sunkiai atsekama.

Trečia. Teisė į blogą nuotaiką ir nepasitenkinimą. Išskirtinė teisė suteikiama vienam. Būna kad dieną pradėjai ne ta koja, viskas nervina, nes gyvenimas blogas. Tokį draugą iškart identifikuojam, įvardinam ir toleruojam. Tądien tokios teisės daugiau niekas neturės. Retai kada tęsiasi visą dieną, dažniausiai praeina po keleto valandų, bet ši taisyklė tik kartui per dieną.

Ketvirta. Laive negirtaujama. Išgeriama, bet negirtaujama, čia be komentarų. Susiklostė taip, kad išgeriantys netoleruoja alkoholikų taip pat kaip abstinentų. Atviroje jūroje išgerti saulėlydžio kokteilį greit prigijo ir tapo mėgstama tradicija. Arbatos ceremonija saulėtekio fone – išrinktųjų malonumas.

Penkta. Kažkas privalo žinoti kur esi. Kaip jūroje, taip ant žemės. Visada pranešk, kai eini miegoti, skaityti knygą ar judi link restorano. Gerai būtų pranešti bent preliminarią veiksmo trukmę, bet čia jau kaip pavyks.

Šešta: nesmirdėk. Dažniau prauskis ir keisk apatinius.
Padėvėtus – į skalbimo maišą.

Septinta: nesiginčyk, geriau susitarti.

Viskas patikrinta ir pasiteisino. O kaip pas jus?

***

Šaltinis: https://www.facebook.com/vytas.palavinskas/posts/10158129557501598

Vytas Palavinskas

Parašykite komentarą